Paspaudus šaltukui, apledėjus medžių šakoms ir žemei, Lietuvoje žiemoti likusių paukščių gyvenimas apkarsta. Nuo vasaros ar rudens likusius ėdesio likučius aptraukia ledo sluoksnis, o kai pašąla dar smarkiau – daugiau kaip 15 ar net 20 laipsnių šalčio – senka ir energijos atsargos. Geriausi pagalbininkai tada – paukščių mylėtojai, jų lesyklėlėse prikrautos gėrybės. Vis dėlto ir jie, norėdami gero, kartais gali padaryti dar blogiau. Ką būtina žinoti apie paukščių lesinimą, kaip, norint padėti, nenumarinti paukščių? Skaitykite daugiau...
Išgyventi žiemą Lietuvoje likusiems paukščiams – nelengva. Ypač, kai paspaudžia šaltesni orai. Tada paukščiai viltingai ima laukti kąsnelio iš šiltų žmogaus rankų. Gamtininkai teigia, kad paukščio ir žmogaus draugystė – sena kaip pasaulis. Juokaujama, kad galbūt jau paukščių genuose užkoduota per šalčius ieškoti lesyklos, žmogaus padėto lašinuko. Paukščių mylėtojai primena, kad labiausiai neabejingi sparnuočiams turime būti per snygius ir didžiausius šalčius. Tačiau būtina vadovautis auksine taisykle – jei pradėjome lesinti, nepalikti paukščio likimo valiai, mat šaltą dieną be maisto išbuvęs paukštis gali ir neišgyventi nakties. Skaitykite daugiau...