Ugnė Martusevičiūtė

Esu viena jauniausių 15min žurnalisčių, tačiau nemėgstu to sakyti, nes žmonės dažnai kitus vertina pagal savo stereotipus. Nepaisant to, žurnalistika užsiimu jau beveik 10 metų, nes savo kelią pradėjau būdama maždaug 14 metų, kai nusprendžiau parašyti straipsnį apie atlikėją Seleną Gomez į tuo metu leidžiamą žurnalą LUKA. Tiesiog parašiau žurnalo redaktorei elektroninį laišką ir nusiunčiau savo tekstą, jį išspausdino, o aš šokinėjau iš laimės ir nesupratau, kaip taip paprastai pavyko. Vėliau rašiau ir interviu su vietinėmis, Varėnos, žvaigždėmis, o vieną dieną netgi gavau pirmąjį „atlyginimą“ paštu – tušą ir lūpų blizgį.

Vėliau, būdama 16-17-kos savo patirtį stiprinau Nebegeda.lt portale, vos tik jam susikūrus, komanda ieškojo interviu imančio žmogaus. Vėlgi, dirbau iš idėjos, tačiau beprotiškai džiaugdavausi matydama savo pavardę prie teksto – girdavausi tuo draugams ir mokytojams.

Kai galiausiai reikėjo nuspręsti, kokį kelią pasirinkti baigus mokyklą, norėjau tapti dainininke, kadangi dievinu muziką, sceną, labai mėgstu lavinti savo balsą. Tačiau pabijojau atsiduoti tokiai nestabiliai ir pakankamai siauriai profesijai, o ir mokiausi gerai, todėl ėmiau ieškoti kito kelio. Pergalvojau savo savybes – smalsumą, komunikabilumą, raštingumą – ir supratau, kad žurnalistika man turėtų tikti.

Įstojau į Vilniaus universitetą, jau greitai ginsiuosi bakalaurą, praktikavausi Laisvės televizijoje, o galiausiai įsidarbinau į 15min portalą ir ten žaibo greičiu tobulėju iki šiol. Jau po pirmų metų važiavau į didžiausią konkursą „Euroviziją“ Turine, vėliau – Liverpulyje. Vedu laidą „ŽMONĖS svečiuose“, kalbinu ryškiausius atlikėjus, darau reportažus iš populiariausių renginių, tokių kaip „M.A.M.A. muzikos apdovanojimai“, „Lietuvos balsas“, garsių dizainerių pristatymai ir panašiai.

Rašau gyvenimo būdo, muzikos, verslo, kelionių temomis. Man patinka viskas, kas nėra nuobodu, mėgstu iššūkius, išbandyti save ribinėse situacijose, reikalaujančiose drąsos. Pati geriausia darbo patirtis yra „Eurovizija“ ir visi ten patirti dalykai, užmegztos naujos pažintys, pamatyti miestai. Žurnalistikos net neapsiverčia liežuvis vadinti darbu – man tai yra gyvenimo būdas. Randu temų visur – net ir važiuodama taksi ar kirpdamasi plaukus. Turiu viduje tą teisybės troškimą, kuris labai padeda susidėlioti vertybes ir būti kiek įmanoma profesionalesne šioje srityje.