Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 23d. 19:57

„Kur stovi trikojis“ Nr.1: kuo detektorius skiriasi nuo antiradaro, kas gresia už smurtą prieš matuoklius?

„Kur stovi trikojis“. Taip dažniausiai vadinasi socialinių tinklų grupės didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taip nusprendėme pavadinti ir 15min rubrikos GAZAS straipsnių ciklą apie „trikojus“. Juose ne tik cituosime specialistus, bet dalinsimės ir savo patirtimi. Nes išbandėme ir „trikojus“ ir modernius radarų detektorius, kalbinome su „trikojais“ dirbančius policininkus.

Akivaizdu, kad „trikojais“ vadinamų matuoklių „PoliScan FM1“ karštinė Lietuvoje tęsiasi ir greitai nesibaigs. Bet kodėl jie taip rūpi visuomenei? Negi tik todėl, kad pernai Lietuvoje avaringumas (nuo 2926 atv. 2018 m. iki 3289 atv. 2019 m.) akivaizdžiai didėjo ir daugėjo sužeistųjų (3391 iki 3908) bei žuvusių (nuo 173 iki 184)?

O gal dėl to, kad esame linkę nusižengti? Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) 2019 m. vasarį atjungus 139 stacionarius matuoklius, sutikite, keliuose tvarkos sumažėjo (iliustraciją pateiksiu teksto pabaigoje).

Kelių policijos pareigūnai: atsiradus „trikojams“, automobilių greitis gatvėse sumažėjo

Kelių policijos pareigūnai neslepia, kad džiaugiasi, jog, atsiradus „trikojams“, automobilių greitis gatvėse sumažėjo. Įmonės, prekiaujančios greičio matuoklių detektoriais, konstatuoja, kad tokių prietaisų paklausa padidėjo trigubai. O vairuotojų bendruomenė pasidalijo į dvi dalis.

Visuomenė mąsto skirtingai

Viena eismo dalvių grupė laikosi nuomonės, kad nieko ypatingo neįvyko. Juk ir anksčiau kelių policija kontroliavo greitį pačiom įvairiausiom priemonėm: nežymėtais automobiliais ir motociklais, stacionariais matuokliais, sektoriniais vidutinio greičio matuokliais ir pan. Tad vietoje išjungtų 139 stacionarių matuoklių netrukus atsiradę „trikojai“ esmės nepakeitė: kontrolė vyksta, tačiau formos šiek tiek kitokios. Taigi „blogiukams“ tarsi ir nėra kuo piktintis.

Na, nebent tuo, kad matavimo zonos pradžioje nėra įspėjamųjų ženklų. Nes matuokliai mobilūs, kiekviena budinti pareigūnų pamaina juos pastato vis kitoje vietoje. Tokiu būdu vienas ir tas pats matuoklis per dieną savo vietą gali keisti mažiausiai du kartus.

Iš Minsko plento Vilniuje nukeliauti į Pilaitės prospektą ar Laisvės pr. ties „Pasakų parku“. Arba iš Karaliaus Mindaugo pr. Kaune – į Raudondvario pl. ar Taikos prospektą vadinamajme „Bermudų trikampyje“.

Tačiau, kaip 15min sakė Vilniaus apkrities VPK kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas, čia ir yra „trikojų“ privalumas: jei vairuotojas žino gatvių sąrašą, kur gali stovėti matuokliai, tose gatvėse jis akyliau kontroliuos greitį, bus dėmesingesnis. Todėl daugelio Lietuvos miestų pareigūnai ir paskelbė „kilometrinius“ gatvių ir kelių atkarpų sąrašus: prašau, žinokite, kur gali stovėti matuokliai, bet niekad nežinosite tikslios vietos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje pristatytas jau veikiantis mobilus greičio matuoklis, Dainius Šalomskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje pristatytas jau veikiantis mobilus greičio matuoklis, Dainius Šalomskas

Žinokite, kur gali stovėti matuokliai, bet niekad nežinosite tikslios vietos.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus pareigūnai leidimą skelbti tokias vietas 15min paaiškino taip:

„Konkrečios vietos (taškai) tikrai nebus nurodyti. Prietaisas PoliScan FM1 naudojamas avaringuose ir pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose daugiausia įvyksta ar yra tikimybė įvykti eismo įvykiams dėl viršyto greičio. Vykdant transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su PoliScan FM1 prietaisu gali būti taikomas viešasis, neviešasis arba mišrusis patruliavimo metodas“.

Antra vairuotojų grupė: pasipiktinę, protestuojantys, kylantys į kovą

Kita vairuotojų grupė piktinasi ir imasi priemonių, bandydama šią greičio kontrolės tvarką apeiti: informuoja apie trikojus socialiniuose tinkluose, kurių bendras pavadinimas „Kur stovi trikojis“, buriasi į grupes, kurios stato gatvėse įspėjamuosius ženklus. O, turintys atliekamus 500 Eur, perka greičio matuoklių detektorius.

Pasak įmonės „Neolainas“ atstovo Žilvino Malinausko, radarų detektoriai Lietuvoje yra legalūs. Jie yra tarsi radijo bangų imtuvai ir lazerio spindulių detektoriai. Be to, tas pats detektorius tuo pat metu gali atlikti ir vaizdo registratoriaus funkciją. Jų nereikėtų painioti su „antiradarais“, kurie klastoja, iškraipo policijos naudojamų matuoklių duomenis, kelia trikdžius. Tokiu atveju pareigūnų matuoklis rodo, pvz., klaidą (angl. error).

Taigi detektoriai yra legalūs, o už antiradarus baudžiama.

Taigi detektoriai yra legalūs, o už antiradarus baudžiama.

Dar vienas svarbus momentas. Dalis „kovotojų“ prieš „trikojus“ grasina juos fiziškai sunaikinti. Tokių atvejų dar nebuvo fiksuota. Tačiau, kai 15min pasakojo su matuokliais dirbantys pareigūnai (vien Vilniaus apskrityje su 7 matuokliais dirba 20 specialistų), kai kurie vairuotojai prieina ir klausinėja apie šiuos aparatus, prašo leidimo juos paliesti. Žinoma, pareigūnai į klausimus atsako, tačiau liesti kamerų neleidžia.

TAIP PAT SKAITYKITE: Klaipėdoje veikia apie „trikojus“ informuojantis būrys

LKPT 15min teigia, kad atsakomybė už greičio matuoklių niokojimą numatyta Baudžiamojo kodekso 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas):

„Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų ir t.t.“.

Du didžiausi mitai apie „trikojus“

Iš esmės ši antroji vairuotojų grupė (linkusi naudoti detektorius ir norinti iš anksto žinoti, kur matuojamas greitis) kuria ir platina du mitus. Juos 15min GAZAS savo eksperimentais pabandys patvirtinti arba paneigti. Iš viso planuojame trijų straipsnių ciklą.

Pirmasis mitas – kad greičio matuoklių detektoriai padeda „išvengti trikojų“. Antras – kad kelių policija šiuos matuoklius įsigijo norėdama pasipinigauti. Juk pakaktų tik šviesti vairuotojus, tai kam dar bausti.

Ar pakanka vien tik šviesti vairuotojus?

„Geriau jau kelių kokybe rūpintųsi, o ne pinigus tokiu būdu iš vairuotojų rinktų“, – dažna nepatenkintų vairuotojų frazė.

Kitas dažnas „priekaištas“ ministerijai, LAKD ir kelių policijai – „tai jūs mus švieskite, mokykite, o ne greitį kontroliuokite“.

Žinomas vairavimo pedagogas, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas į tokius argumentus atsako remdamasis Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Juk būtent šios šalys garsėja teigiama patirtimi organizuojant eismą. „Vizija Nulis“, kurios tikslas mažinti ir avarijų, ir žuvusių skaičių (iki nulio) taip pat įkvėpta gerosios Skandinavijos patirties.

„Jei tik auklėsime vairuotojus, gal ir išsiauklėsime. Kada nors – gal trečią ar ketvirtą kartą. Juk dabar požiūris toks: kai viršijančiam greitį sakai, kad per metus dėl viršijamo greičio žūsta 180 žmonių, jis tai paaiškina: taigi čia civilizacija, natūrali atranka. Neva juk ir lėktuvai krenta, tai ko stebėtis, kad dūžta automobiliai. Mes esame linkę savo elgesį pateisinti“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Artūras Pakėnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Artūras Pakėnas

Pasak A.Pakėno, Skandinavijoje vairuotojų švietimui skiriamas labai didelis dėmesys. Tačiau visuomenė priėjo tokį evoliucijos tašką, kai vien švietimo nepakanka, ne visi vairuotojai pasiduoda mokymui. Todėl ir imamsi inžinerinių sprendimų greičiui mažinti - greičio matuoklių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Suomijoje greičio matuokliai fiksuos ir važiuojančius per lėtai automobilius, bauda - 100 Eur.

„Trikojus“ filmavome Vilniuje ir Kaune

A.Pakėno žodžius puikiai iliustravo daugybė epizodų, pastebėtų 15min GAZAS eksperimento metu (trikojus filmavome Vilniuje ir Kaune). Pakeliui iš sostinės į laikinąją sostinę teko užfiksuoti ne vieną vadinamųjų „kietiakų“ grupę, magistralėje važiuojančią tarsi Kačerginės žiede – agresyviai ir greitai. Galima filmuoti „Greiti ir įsiutę“, o ne eksperimentą.

Panašiai situaciją magistralėse apibūdina ir žurnalo „Auto Bild“ vyr. redaktorius, žinomas keliautojas Vitoldas Milius, automobiliu vieną žiemos savaitgalį važiavęs magistrale į Palangą 110 km/val. greičiu:

„Po 5 min. dreifinimo suprantu, kad esu rakštis vienoje vietoje. Tai pradėjau važiuoti 120 km/val. Nepagerėjo... Kietiakai su bėmkėm ir visokiais kajienais važiuoja kaip pro stovintį, o mergikės su džiukais ir ch'ėrais truputį kukliau (apie 150 km/val.) mina. Iš galo pareina 1987 m. būlka. Joje bičas, panašus į buvusį kolūkio pirmininką (nes vairuoja su kiepke ir dar tokiom pirštinėm, su kuriom net Oimiakone nesušaltum), rimtu veidu gazuoja susikaupęs 130 km/val. ir vargo nemato. Jaučiuosi savotiškai, bet aš gi kantrus“.

Štai trumpa 15min eksperimento iliustracija: kaip atrodo magistralė Vilnius-Kaunas, važiuojant leistinu greičiu su labai nedidele paklaida. Kituose straipsniuose jau netrukus – filmuota patirtis su „trikojais“ Vilniuje ir Kaune.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

02:24
01:30
00:20

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas