Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 9d. 20:11

Akcijos „Mane veža“ atgarsiai: „Ji suteikė mano svajonei prasmę“

Artūras Sakalauskas
Akcijos „Mane veža“ nuotr. / Artūras Sakalauskas

Birželio 9-ąją jau antrą kartą vyko Lietuvos motociklininkų, neregių ir silpnaregių akcija MANE VEŽA! Visoje Lietuvoje, nesvarbu iš kokio miesto ar kaimelio, sutarę individualiai arba prisijungę prie didžiųjų miestų dalyvių grupės, neregiai, silpnaregiai ir motociklininkai susitiko, susipažino ir pasivažinėjo kartu.

Tai – Motociklininke.lt iniciatyva, kurią Aldona Juozaitytė-Pieva įgyvendino kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Sąjunga (LASS). Šįmet dalyvių skaičius pranoko ir pernai metus – akcijoje važinėjosi beveik 160 dalyvių, iš kurių daugiau negu pusė nedalyvavo pernai metais, o kai kurie keleiviai važinėjosi ir pirmą kartą gyvenime. Dalyvių kolonos buvo suformuotos Vilniuje ir Kaune, o Aukštaitijoje ir Žemaitijoje ekipažai važinėjosi sutarę individualiai.

Dalijamės dalyvių įspūdžiais, kuriuos puikiai apibendrina vieno motociklininko nuostaba: „Tiek šypsenų dar niekur nemačiau!”

Man kvepia dangus!

Seimo narys Mykolas Majauskas akcijoje Vilniuje dalyvavo su laidos „Tamsoje“ vedėja Irma Jokštyte. Judviejų įspūdžiai:

„Susipažinau su Irma. Irma neregė, tačiau užuojautos jai tikrai nereikia. Ji kartu su dar dešimtimis neregių ir silpnaregių šį savaitgalį dalyvavo akcijoje „Mane veža“. Tai diena, kai motociklininkai visoje Lietuvoje vėžina neregius ir silpnaregius. Visi kartu parodo, jog svarbiausia – ne gailėti, o pasistengti suprasti akląjį, dalintis savo svajone, džiaugtis kartu ir padėti vieni kitiems, kai reikia.“ Mykolas Majauskas, Vilnius

„Padėkų mūsų nuostabiems draugams motociklininkams negali būti per daug! Aš atradau vėjo muziką! Atradau greičio kvapą! Atradau oro srauto masažą! Atradau žmones, su kuriais taip gera buvo džiaugtis nuostabia vasaros diena! Man gera gyventi Lietuvoje, nes aš čia randu daugybę pačių geriausių žmonių! Iki kito žygio! P.S. Jei kas norėtumėt palakstyti dviračiais arba riedučiais, aš už! Galiu pati pavežti!

Beje, po MANE VEŽA įspūdžių mane tiesiog pagavo pasiutėliškas įkvėpimas ir aš nusprendžiau sudėsiu tik savo žodžius, nes veža tai mus visus! Todėl kviečiu pasidalinti po vieną ar du sakinius, kokie tik ateina į galvą – visai nereikia kokių nors įmantrybių, reikia jūsų gyvų emocijų – ką tiesiog šią akimirką arba kurią nors kitą akimirką jaučiate. Na, kad ir „Man kvepia dangus!“ Arba „Mane užkniso triukšmas!“ Bet žinoma, tai turi būti susiję su įspūdžiais, išgyventais tą dieną. Ir, galbūt nebūtinai viskas suskambės mano dainoj, bet tikiu, kad daug kas būtinai ten tiks, jei tik bus tikrai pajusta.“ Irma Jokštytė, Vilnius

„Pasigirdo taukšinti lazdelė...“

Kaune tuo pačiu metu kaip ir Vilniuje, prie Rotušės rinkosi Kauno motociklininkai su savo keleiviais. Kaune vedlio pareigas „ėjęs“ Laurynas Palaima dalinasi savo įspūdžiais:

„Su dideliu jauduliu laukiau „Mane veža“ dienos – buvo labai įdomu, kas per žmogus bus Julius, kurį vešiu. Su juo kalbėjausi keletą kartų telefonu, susitarėme, kada pas jį atvažiuosiu ir kokio dydžio striukę su šalmu atvešiu – Julius viską puikiai žinojo, kadangi buvo važiavęs ir pernai metų akcijoje.

Atėjus šeštadienio rytui startavau iš Žeimių, netoli Jonavos esančio miestelio, ir lėkiau pasiimti savo keleivio. Atvykęs prie jo daugiabučio laiptinės paskambinau ir laukiau kol jis ateis. Pasigirdo taukšinti lazdelė laiptais – supratau, kad leidžiasi žemyn manasis keleivis. Atsidarė durys ir ten išvydau 65-erių metų, gražiai apsirėdžiusį Julių. Paspaudėme vienas kitam dešinę ir pradėjome kalbėtis apie manąjį „BMW F650“ enduro motociklą.

Laurynas Palaima ir Julius Šandaris, Mariaus Matulevičiaus nuotr.
Laurynas Palaima ir Julius Šandaris, Mariaus Matulevičiaus nuotr.

Po 15 minučių instruktažo apsirengėme ir leidomės į Kauną prie Rotušės. Likus gal 10 km iki Kauno stabtelėjau degalinėje paklausti, ar viskas gerai manajam keleiviui. O Julius buvo euforijoje, jam be galo patiko jausti visus kvapus, vėją, pasakojo, kaip anksčiau pats važinėdavosi „Minsk“. Julius pats užsiminė, kaip neteko regos – tai įvyko 2004 m., kai jam darė akies operaciją ir ji nepavyko... Atsigėrę vandens degalinėje, pūtėme toliau.

Kadangi dar buvo visa valanda iki susitikimo prie Rotušės, nusprendžiau pravežti Julių palei Nemuną Kauno centru, Karaliaus Mindaugo gatve, po to pro Juozapavičiaus prospektą, per Panemunę. Apsukę mažą ratuką traukėme į sutartą visų susitikimo vietą. Atvykę jau radome kelis ekipažus, pasisveikinome, Julius tai pat susipažino su bendražygiais, po to pradėjo rinktis ir kiti. Pasifotografavome, pravedžiau trumpą instruktažą, sulaukę policijos susirikiavome į koloną ir per visus raudonus šviesoforo signalus patraukėme link Garliavos. Čia degalinėje atsisveikinome su pareigūnais.

Toliau judėjome visi kartu, bet savo eiga senuoju Marijampolės keliu per Veiverius, Skriaudžius iki „Gudelių karčiamos“. Užkandę, pabendravę sėdome ant motociklų ir toliau rūkome į Marijampolės pusę. Nusukome per Kazlų Rūdą, pūtėme link Pažėrų, Poderiškių ir per Rimgaudus grįžome į Kauną. Atsisveikinę su kolegomis, po kone 200 kilometrų (keleiviui Juliui, sakė, įsiskaudėjo ir nugara) parlėkėm į Jonavą palei Nerį per Lapes.

Julius buvo labai laimingas, nors ir truputį nuvargęs po kelionės. Pasikvietė į savo butą aprodyti savo rankdarbių – jis drožinėja iš medžio miniatiūrinius inkiliukus, keletą man jų padovanojo! Dalyvauti akcijoje buvo puiku!” Laurynas Palaima, Žeimiai-Kaunas

„Galimybė patirti skrydžio jausmą“

Akcija „MANE VEŽA“ aidėjo visoje Lietuvoje. Įspūdžiai iš kitų miestų ir miestelių: „Tai buvo puiki akcija – suvienyti žmonės vienam bendram tikslui. Šeštadienio popietė buvo nuostabi. Laikas prabėgo nepastebėtai. Nežiūrint į smulkmenas, tokias kaip šalmų paieška per draugus, nes turimi šalmai keleiviams pasirodo esantys per mažo dydžio iki tokio nuotykio, kaip akcijos rytą draugo „čioperis“ užsiožiavo (elektros grandinė nebenorėjo važiuoti toliau)... kai greituoju būdu ištraukė draugas turimą seną gerą „Javutę su liulka“ ir toliau tęsėme suplanuotą akciją. Visi trys mūsų keleiviai gavo progą susipažinti, paliesti ir pasivažinėti su skirtingais motociklais, o seną gerą „Javutę“ – net ir užuosti!” Darius Mitkevičius, Šiauliai

Akcijoje dalyvavo ir vienas keturračio ekipažas. Vairuotojas Jonas Laugalis (Tauragės r.) rašo: „Smagu, jog galėjau sudalyvauti šiame projekte. Įspūdžiai, kuriuos patyriau, keliaudamas su savo keleiviu – bendraudamas, jausdamas, kalbėdamas – yra neapsakomi žodžiais, esu labai dėkingas! Svarbiausia, kad viskas praėjo sklandžiai. Dar kartą ačiū!“ Ekipažo keleivis Ričardas Aleksonis (Šilutė) paantrina: „Dėkoju visai organizacijai už pavėžėjimą į Rambyno kalną bei Ventės ragą. Ačiū vairuotojui Jonui už nuostabų bendravimą.“

„Mums su Remigijumi Tubučiu akcija MANE VEŽA įvyko šauniai! Labai norėjosi su kažkuo pasidalinti vėjo švilpesiu, kas akimirką besikeičiančiais kvapais, pojūčiu, kad burzgiantis daiktas po tavimi ne tik veža, bet ir skraidina. Remigijus pasirodė iš kategorijos keleivių taip jaučiančių motociklą, kad po kelių kilometrų pamiršti jį sėdint už nugaros. Mūsų lūkesčiai išsipildė su kaupu: Remigijaus – išbandyti ne visai jam įprastą judėjimo būdą, mano – pasidalinti galimybe. Puiki akcija – tai tikrai mus veža!“ Romas Lakavičius, Klaipėda

„Dėkoju organizatoriams ir vežėjams, kurie negaili savo laiko ir pastangų, kad mūsų svajonės išsipildytų. Ačiū vairuotojui Antanui už puikų pasivažinėjimą, dar kartą išgyventus jausmus, už galimybę patirti skrydžio jausmą.“ Aida Černova, Kaunas

„Mes puikiai pasivažinėjome. Visos trys gavome po motociklininką: Vaidą, Eugenijų ir Aistį. Vaidas – geras organizatorius ir suprantantis neregį, puikiai komunikuojantis. Neregė Irena liko pakylėta pasivažinėjimu su daug gerų įspūdžių. Ačiū jiems už norą mus pavėžinti.“ Aldona Urbonavičienė, Širvintos

„Pašėlęs jausmas veža visus metus“

„Aš ir noriu pasidalinti įspūdžiais iš projekto MANE VEŽA, kuris sujungia neregius, silpnaregius bei motociklininkus vienam tikslui: skatinti bendruomeniškumą, visiems kartu smagiai praleisti laiką važiuojant motociklais ir bendraujant. Aš šioje akcijoje dalyvavau pirmą kartą. Tai šaunus laikas, kada galėjau susipažinti su naujais žmonėmis ir, be abejo, pasivažinėti motociklu. Asmeniškai dėkoju savo vairuotojui Robertui – puikiai praleistas laikas buvo su tavimi!“ Deimantė Reinytė, Vilnius

„Ta nuostabioji diena atėjo, kai pašėlęs jausmas veža visus metus su viltimi, kad tai tęsis. Didelis ačiū organizatoriams, vežėjams, dalyviams už bendrystę, draugystę , svajonių pildymą. Gyvenimą švęsti su vėjeliu!“ Jūratė Sarokienė, Vilnius

„Aš taip pat prisidedu prie visų padėkų. Jūs net neįsivaizduojate kokį didelį darbą darote. Tas švilpiantis vėjas ir gera nuotaika... Buvo super! Įspūdžių labai daug, ir norisi dar!” Daiva Liutkevičiūtė, Vilnius

„Labai gera besąlygiškai pasitikėti tuo, kuris tave veža. Miškai, pievos ir laukai taip arti, kai važiuoji motociklu. Vėjas toks tikras ir gyvas. Ir taip svaigiai kvepia nupjauta žolė. 100 su viršum kilometrų, kurie man tęsis dar labai ilgai. Tiesa, vairuotojas Saulius žadėjo ta proga pro fermą pravežti – vardan visos lietuviškos gamtos kvapų puokštės – bet pro fermą taip ir nevažiavom... Ar tai reiškia, kad važiuosim vėl?“ Ramunė Balčikonienė, Vilnius

„Motorhead man visada asocijavosi su važiavimu ant motociklo. Ši buvo tokia akcija, kad įspūdis po jos yra ilgalaikis, o Motorhead‘ų gabalas galvoje skambėjo iki pat nakties. Tai – puiki šventė mums ir reginys miestui. Linkėjimai nuo muzikinio motociklo ekipažo!” Grigas Sakalis, Vilnius. Grigo vairuotojas Skirmantas Reičiūnas antrina: „Tikrai šauniai pasivažinėjome. Tikiuosi įspūdžiai atitiko lūkesčius ir ši diena mums abiem bus dar ilgai įsimintina.“

„Išsinuomojau motociklą tik tam savaitgaliui, nes jeigu gali kažkam įgyvendinti svajonę, tai moto nuoma yra smulkmena palyginus su tuo, kokius įspūdžius gali suteikti keleiviui. Šitą jausmą labai siūlau kiekvienam pajausti. Kai pats turi daugiau galimybių – svarbu nepamiršti dalintis, nes tai yra nuostabus jausmas!“ Liutauras Daubara, Vilnius

„Ši akcija suteikė mano svajonei – vairuoti motociklą – prasmę.“ Liudas Bradauskas, Vilnius

VIDEO: MANE VEZA AKCIJA 2018 RIDE2SHARE

„Lėkti greičiau už vėją!“

„Rytas. Jaudulys. Bet jau neliko klausimų ar saugu, patikima... Nekyla klausimų, ar spėsiu, kur, kaip... Neliko daug abejonių keliančių minčių. Yra tik smalsumas, noras prisiminti senus ir pajusti naujus įspūdžius! Ir vėl kelyje ant motociklo. Greitis, laisvė, gamta! Nes tai man jau antra akcija „Mane veža!” Dabar jau galiu ramiai mėgautis, stebėti, analizuoti ir jausti...

Susipažinę su pirmą kartą sutiktais, pabendravę su jau pažįstamais motociklininkais ir likimo draugais, lydimi policijos, pajudėjome tvarkinga kolona. Važiuojant senamiesčiu labai įdomu klausyti aido. Kiekviena gatvė ar net jos dalis, o ypač aikštės, skleidžia kitokį aidą. Net ir kvepia skirtingai. Važiuojant automobilyje ar vaikščiodamas pėsčiomis to nepastebėdavau. Nežinau kodėl, bet to nejaučiau ar nepastebėjau net važiuojant kabrioletu. O atrodo turėtu būti lyg ir tas pats. Bet nuo motociklo miesto siela atsiskleidžia geriau.

Užmiestis... Neįmanoma net suskaičiuoti, kiek kartų rasotos žolės ar švelnų šieno kvapą keičia pievų gėlių aromatas, šiltas oras keičia gaivą... ar jau pravažiuojant gyvenvietę, užuodžiu gaminamus pietus... Gal kvapus ir galima nuodugniai ir smulkiai aprašyti, bet kaip aprašyti supančią erdvę? Judėjimą, laisvę joje? Deja, nemoku, nes tai būtina pajausti kiekvienam pačiam. Ir drąsiai galiu tvirtinti, jog tai jausti – geriausia, įdomiausia sėdint ant motociklo sėdynės!

Kadangi motociklininkų buvo labai didelis būrys, teko garbė susipažinti su įvairiausių profesijų žmonėmis. Gydytojai ir darbininkai, pareigūnai ir menininkai, jauni ir vyresni... buvo ir seimo narys, ir mokyklos direktorius. O jie visi – nuoširdūs žmonės, mylintys greitį, gamtą ir laisvę. Žmonės, kurie panoro visą tai leisti pajusti ir neregiams bei silpnaregiams. Tiems, kuriems neleidžia jų regos problemos. Tiems, kurie negali patys savarankiškai lėkti greičiau už vėją. Ir dar ant dviejų ratų.

Pernai metais važiavau su Marjanu – jaunu, įdomiu, teigiamais mąstymo bruožais pasižyminčiu vaikinu, su kuriuo ir po akcijos važinėjom ir bendravome ne kartą. Gegužės pabaigoje labai šauniai važinėjome su daugelį metų pažįstamu draugu Daliumi. O šiais metais man pasisekė dvigubai – per vieną dieną teko pravažiuoti dviem skirtingais motociklais! Galingą, 1,8 litro darbinio tūrio „Honda“ markės motociklą valdė tvirtas vyras vardu Liudas. O elegantiškų formų, slidžiu nikeliu dengtą „Royal Enfield“ – pati akcijos sumanytoja, organizatorė ir vykdytoja Aldona Juozaitytė-Pieva! Kuri apie motociklų ypatumus, gamybos istoriją žino daugiau nei surašyta motociklų enciklopedijoje.

Sigitas Sinkevičius - Vygaudo Juozaičio nuotr.
Sigitas Sinkevičius - Vygaudo Juozaičio nuotr.

Jeigu skrodžiant vėją su plieninius žirgus valdančiais vyrais žavėjausi viskuo, kas supa aplink, tai lekiant Aldonos tramdomu motociklu stebėjausi vairuotoja. Nuostabu jausti, kai jauna, liekna panelė grakščiai valdo kartais ir savo charakterį rodantį britiškai-indišką kūrinį. Kaip tolygiai, net galima sakyti švelniai, ir taikliai įveikia vingiuoto kelio posūkius, tolygiai lėtina ir greitėja. Jaučiausi labai saugiai. Jeigu visų vairuotojų vairavimo stilių būtų galima lyginti su sporto šakomis kaip krepšinis, futbolas ar panašiai, tai Aldonos stilius – dailusis čiuožimas grojant nuostabiam kūriniui.

Šiais metais akcija jau baigėsi, bet mes su draugais ne tik tikimės, bet jau ir laukiame „Mane veža 2019“! Juk Aldona ir motociklininkai nepaves! Juk jie žmonės puikūs, bet neišpuikę!“ Sigitas Sinkevičius, Vilnius

motociklininke.lt
Temos: 2 Motociklas Aklumas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas