Sovietų saugumo sulaikytas ir pasmerktas kankinimams, galiausiai J.Kimštas tapo dvigubu agentu ir pats ėmė teikti informaciją sovietiniam saugumui.
J.Kimšto gyvenimo istorija nėra paprasta – ją lydėjo sudėtingos aplinkybės ir sprendimai, kurie iki šiol kelia klausimų daugeliui.
Norint geriau suprasti šią asmenybę, verta pažvelgti į visą Jono Kimšto-Žalgirio gyvenimo kelią ir aplinkybes, nulėmusias jo vietą Lietuvos istorijoje.
Gyvenimas iki partizaninio karo pradžios
Jonas Kimštas gimė 1911 m. sausio 9 d. Vilniuje, darbininkų šeimoje.
Abu Jono tėvai mirė, kai jis buvo dar visai mažas – tėvas žuvo carines Rusijos kariuomenėje, o motina mirė, kai Jonui buvo 9 metai. J.Kimštas kartu su seserimi Marija užaugo vaikų namuose Markučiuose.
1923 m. J.Kimštas įstojo į Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurioje mokėsi patenkinamai. Mokydamasis tapo Vilniaus lietuvių Gedimino skautų draugovės nariu.
1934 m. birželio mėn. laikydamas brandos egzaminą iš lenkų kalbos gavo nepatenkinamą įvertinimą ir negavo brandos atestato. Spėjama, jog tai bei šaukimas į Lenkijos kariuomenę Jonui padėjo apsispręsti dėl tėvynės pasirinkimo.
Tais pačiais metais Jonas pabėgo į Lietuvą, priėmė Lietuvos pilietybę ir įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigęs 1936 m. įgijo jaunesniojo leitenanto laipsnį.
Nuo 1936 m. iki 1939 m. Jonas Kimštas tarnavo būrio vadu pirmajame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulke, ryšių kuopoje.
1939 m. jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis. 1939-1940 m. jis buvo to paties pulko, dislokuoto Vilniuje mokomosios kuopos būrio vadas.
Pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį Vilnių perdavus Lietuvai, Jonas Kimštas, kaip vilnietis karininkas, dalyvavo Lietuvos vėliavos iškėlimo ceremonijoje Gedimino pilies bokšte.
1939 m. Jonas Kimštas vedė Febroniją Sabaliauskaitę, gavo butą Antakalnyje, buvusiuose lenkų karininkų namuose.
Tais pačiais metais žmona Febronija pagimdė sūnų Vytautą, po metų – antrąjį, kurį pavadino Virginijumi.
1940 m. birželį SSRS okupavus Lietuvą, performuojant Lietuvos kariuomenę, Jonas kartu su kitais kariuomenės karininkais buvo perkeltas į dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso 234 pulką bei paskirtas būrio vadu.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui J.Kimštas suprato, jog už svetimos valstybes interesus jis nekovos. Taip pasakė ir savo būrio kariams.
Vykstant įnirtingai kovai J.Kimštas pasitraukė į Motiejūnų kaimą, pas pusbrolį.
Netoli Alantos buvusiame kaime J.Kimštas išbuvo iki kol frontas nurimo, vėliau grįžo į Vilnių pas šeimą.
1941 m. J.Kimštas perėjo į Vilniaus savisaugos batalioną, tapo jo vadu. 1942 m. tapo Trakų apskrities namų valdybos viršininku ir prisijungė prie pogrindinės Lietuvos laisvės armijos (LLA) Trakų rinktinės.
