Viskas prasidėjo 1926-ųjų gruodžio 3-iąją. Po ginčo su vyru Archie, kuris pareikalavo skyrybų dėl kitos moters, Nancy Neele, ir išvyko leisti savaitgalio pas draugus, kur buvo ir ta moteris. Agatha vėlų vakarą užlipo į viršų, pabučiavo miegančią septynmetę dukrą Rosalind ir sėdo į savo automobilį. Kitą rytą jos „Morris Cowley“ buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio prie stataus kreidos karjero krašto. Žibintai buvo palikti įjungti, o viduje gulėjo tik jos kailiniai ir vairuotojo pažymėjimas. Pačios rašytojos – nė pėdsako.
Policijos pareigūnai iš karto ėmėsi šukuoti apylinkes. Netrukus paieškos persikėlė į vandenį. Policija rimtai baiminosi savižudybės, todėl du kartus buvo išžvalgytas už pusantro kilometro telkšantis šiurpiomis legendomis apipintas Tylusis tvenkinys (Silent Pool), o greta jo tekėjęs upelis netgi visiškai nusausintas. Tačiau ir ten nieko nerasta.
-
Dešimt Agathos Christie detektyvinių romanų, kurie yra per daug nuvertinti
-
Detektyvo žanro klasikė Agatha Christie: nuo karo seselės iki vienos pirmųjų banglentininkių
-
Agatha Christie: visus suklaidinusi moteris
-
Paslaptingoji Agatha Christie: retas interviu ir mįslė, kurios neįminė net Šerloko Holmso kūrėjas
Agatha tuo metu jau buvo garsi rašytoja. Neseniai buvo išėjusi šeštoji pasisekimo sulaukusi jos knyga. Tad jos paslaptingas dingimas iš karto tapo viena svarbiausių 1926 metų pabaigos Anglijos naujienų. Laikraščiai ėmė svarstyti įvairiausias versijas. Net kelti įtarimai, kad rašytoja buvo nužudyta, o pagrindiniu „įtariamuoju“ įvardintas jos neištikimas vyras. Apie Agathos Christie dingimą rašė ir užsienio spauda.
Paieškos mastai buvo neregėti: rašytojos ieškojo tūkstantis policijos pareigūnų. Prie jų prisidėjo savanoriai. Vienuose šaltiniuose minima, kad jų buvo „keli šimtai“, o kituose kalbama net apie 15 tūkstančių. Pirmą kartą šalies istorijoje asmens paieškai buvo panaudoti lėktuvai.
Į procesą įsitraukė net kiti literatūros grandai: Arthuras Conanas Doyle'is ir Dorothy L.Sayers. Nors Conanas Doyle'is išgarsėjo rašydamas apie itin racionalų detektyvą Šerloką Holmsą, pats jis buvo aistringas spiritualistas. Užuot naudojęs dedukciją, kaip jo herojus, jis kreipėsi į garsų mediumą Horace'ą Leafą. Jis gavo vieną iš Agathos pirštinių, nunešė ją mediumui ir paprašė „pamatyti“, kur ji yra. Suprantama, mediumas tik prikalbėjo kažkokių abstrakcijų, bet tyrimui nepadėjo.
Detektyvų autorė Dorothy L.Sayers elgėsi kur kas racionaliau – pati nuvyko į vietą, kur buvo rasta mašina, ir ieškojo fizinių įkalčių, tačiau irgi nieko nepešė.
Ir staiga, po 11 dienų įtampos, Agatha atsirado prabangiame Harogito viešbutyje „Swan Hydropathic“ Jorkšyre, už beveik 300 kilometrų nuo savo namų. Kol šalis jos ieškojo, ji ten užsiregistravo kaip Tressa Neele iš Keiptauno, panaudodama vyro meilužės pavardę.
Viešbutyje ji leido laiką kaip eilinė poilsiautoja: gėrė arbatą, grojo pianinu ir bendravo su svečiais. Galiausiai ją atpažino viešbučio muzikantai. Kai Archie atvyko jos pasiimti, Agatha teigė jo nepažįstanti. Gydytojai konstatavo amneziją dėl patirto stipraus šoko.
Nors skeptikai iki šiol abejoja, ar tai nebuvo sąmoningas kerštas vyrui, oficiali versija liko medicininė – nervinis lūžis. Garsioji rašytoja savo autobiografijoje šį įvykį visiškai praleido, taip ir nepalikusi galutinio atsakymo į didžiausią savo gyvenimo mįslę.
Daugiau šio autoriaus istorijų galite rasti čia.
