Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 26d. 11:11

Gausiai slenka plaukai ir baiminatės nuplikti? Tai gali būti rimtų ligų signalas

Slenkantys plaukai
Vida Press nuotr. / Slenkantys plaukai

Su plaukų slinkimu gali susidurti beveik kiekvienas – vaikai, moterys ir vyrai bet kuriame amžiuje, o plikimas pasireiškia apie 50 proc. žmonijos. Pagausėjęs plaukų slinkimas ypač gali pradėti varginti atėjus rudeniui, ir tai yra fiziologinis procesas. Visgi problemai užsitęsus svarbu atkreipti dėmesį į signalus, kurie gali liudyti apie rimtas skalpo ligas. Kada verta sunerimti ir kokie yra veiksmingi plaukų slinkimo ar plikimo gydymo būdai, pasakoja gydytoja dermatovenerologė-trichologė.

Skirtingu periodu vargina kiekvieną

Aušrinės Ramanauskaitės, „Nordclinic“ gydytojos dermatovenerologės-trichologės, teigimu, visi žmonės – vyrai, moterys ir netgi vaikai – per savo gyvenimą gali patirti padidėjusio plaukų slinkimo epizodų. Štai, pavyzdžiui, su alopecija (plikimu) susiduria net apie 50 proc. žmonijos, rašome išplatintame pranešime.

„Moteris dažniau vargina slinkimas – pastebimai gausus plaukų netekimas, kuomet vonioje ir ant pagalvės randama neįprastai daug iškritusių plaukų. Tokiu atveju apimties sumažėjimo ar plikimo plotų nesimato. O štai vyrai dažniau kreipiasi dėl plaukų masės netekimo ir plikimo. 40–50 proc. vyrų plikimo požymius ar praplikimą pastebi dar nesulaukę trisdešimties“, – teigia A.Ramanauskaitė.

Psichosocialinė problema

Gydytojos teigimu, dėl gausaus plaukų slinkimo ar plikimo išgyvena visi – tai rimta psichosocialinė problema. „Tai tarsi užburtas ratas: plaukų slinkimą gali paskatinti psichologinės bei psichiatrinės patologijos, tokios kaip stresas, nerimas, netektis, depresija, kūno dismorfinis sutrikimas, taip pat vaistai šioms būklėms koreguoti. Iš kitos pusės, plaukų netektis gali paskatinti psichologinių sutrikimų atsiradimą. Pastebima, kad kuo daugiau netenkama plaukų, tuo didesnė rizika išsivystyti depresijai, nerimui, žemai savivertei“, – komentuoja A. Ramanauskaitė.

Pranešimo autorių nuotr./Aušrinė Ramanauskaitė
Pranešimo autorių nuotr./Aušrinė Ramanauskaitė

Klinikinės studijos teigia, kad moterys, patiriančios didelį stresą, turi 11 kartų didesnę riziką patirti plaukų slinkimą ar alopeciją. Taigi vienas iš faktorių, siekiant sumažinti šią problemą, yra stresinių situacijų vengimas. Visgi plaukų netekimą ar plikimą lemia ne vien stresas.

Lemia ligos, gyvenimo būdas, netinkama priežiūra

Be streso, plaukų slinkimą lemia fiziologiniai (branda, nėštumas ir gimdymas) ir patologiniai procesai (skydliaukės bei onkologinės ligos, anemija), taip pat badavimas, karščiavimas, operacijos ir narkozės, vartojami vaistai, klimato kaita, bendra organizmo būklė, mikroelementų bei vitaminų stoka, žalingi įpročiai, genetika, hormonų perteklius.

„Kartais tai nulemia ir netinkamai pasirinktos plaukų priežiūros bei formavimo priemonės, pavyzdžiui, per dažnas plaukų tiesinimas, garbanojimas, džiovinimas, įtempta šukuosena ir pan. Visgi kur kas dažniau plaukų sveikata priklauso nuo bendros žmogaus organizmo būklės“, – paaiškina gydytoja.

Jos teigimu, nors plaunant galvą galime pastebėti nemažai iškrentančių plaukų, pats plovimas jų slinkimo neprovokuoja. Tai labiau problemos atspindys.

Vida Press nuotr./Moteris prie veidrodžio
Vida Press nuotr./Moteris prie veidrodžio

Kaip atskirti sezoninį slinkimą nuo ligos?

Plaukų slinkimas bei jų netekimas yra normali plaukų gyvenimo ciklo dalis, tad svarstant, ar tai yra rimtesnė problema, verta atsižvelgti į keletą dalykų. Svarbu žinoti, jog sezoninis plaukų slinkimas dažnai yra fiziologinis, jis priklauso nuo plaukų augimo ciklų ir sezono – pavasarį ir rudenį daugumai žmonių plaukai slenka intensyviau.

Per dieną žmogui įprasta prarasti 40–200 plaukų. Vis dėlto, jeigu plaukų iškrenta daugiau, tai nerimą keliantis signalas. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti, kiek tęsiasi plaukų slinkimas: iki 6 mėnesių išliekantis slinkimas laikomas ūmiu, o užsitęsus ilgiau – lėtiniu.

Gydytojos teigimu, ilgalaikis negydomas plaukų slinkimas gali sukelti nuplikimą, taip pat gali reikšti tam tikras skalpo ligas. Pavyzdžiui, jei, be plaukų slinkimo, skalpą gausiai beria žvynais, tai liudija apie žvynelinę (psoriazę). Jei galvą stipriai niežti, yra šlapiuojančių žaizdų ir gausu pleiskanų, tai gali būti seborėjinio dermatito požymis.

Tuo atveju, kai plaukais slenka kuokštais, lieka pliki žiedo ar ovalo formos plotai, tai gali reikšti žiedinę alopeciją. Tuomet, kai skalpas kaista ir rausta, jį niežti, o slenkant plaukams atsiranda išplikimo plotelių, tai gali liudyti apie planopiliarinę kerpligę.

Jei skalpą ne tik niežti ir jis pleiskanoja, bet skalpas tarsi dega, atsiranda randinis plikimas, tai gali būti diskoidinės raudonosios vilkligės požymis. Panašiai būna, kai į odą bei plaukus įsiveisia grybelis. Tai dažnai pasitaiko vaikams, ypač po kontakto su gyvūnais. Dar viena galima liga – plikinantis folikulitas, kuomet skalpe susiformuoja skausmingų pūlinukų, atsiranda plikimo plotelių ir gausiai slenka plaukai.

Per dieną žmogui įprasta prarasti 40–200 plaukų.

„Odos ir skalpo susirgimų išties daug, tad pajutus minėtus simptomus būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą-trichologą, kuris nustatytų diagnozę ir paskirtų gydymą. Antraip, jei problema ilgai negydoma, tai sumažina plaukų apimtį, atsiranda išplikusių plotų, sulėtėja plaukų augimas. Galiausiai, visa tai gali sukelti ir psichologinių sutrikimų“, – paaiškina A.Ramanauskaitė.

Kaip spręsti problemą?

Tai, kokiais būdais reikėtų stabdyti plaukų slinkimą ar plikimą, priklauso nuo jo priežasties, diagnozės, žmogaus amžiaus, lyties ir gretutinių susirgimų. Efektyviausi būdai yra parenkami individualiai po konsultacijos ir tyrimų.

Vida Press nuotr./Praplikęs vyras
Vida Press nuotr./Praplikęs vyras

Vyrams ir moterims gydymas skiriasi, o iš galimų gydymo būdų yra lokalūs tepamieji vaistai, sisteminiai geriamieji vaistai, lazerinė ir šviesos terapija bei transplantacija. Taip pat efektyvios yra procedūros, tokios kaip mezoterapija, peptidų terapija, PRP terapija su kraujo plazma.

A.Ramanauskaitė pabrėžia, kad šiuolaikinis gydymas yra vis mažiau skausmingas, saugus ir efektyvus. Be to, galima ir pirmoji pagalba namuose – gyvenimo būdo korekcija, streso valdymas, rūkymo atsisakymas. Taip pat tinkama plaukų priežiūra – retesnis karštų formavimo priemonių naudojimas ir geresnės sudėties plaukų dažų pasirinkimas.

„Renkantis priemones nuo plaukų slinkimo verta žinoti, kad efektyviai veikia tik įtrinamos, o šampūnai nuo slinkimo nėra labai veiksmingi. Galite naudoti ir maisto papildų, skirtų plaukams ir nagams. Vartokite juos reguliariai ir bent 3 mėnesius, net jeigu būklė pagerėtų.

Be to, plaukų augimą gali paskatinti sveika ir visavertė mityba, gausi geležies, vitamino D, amino rūgščių, baltymų, vitamino B12, vario, biotino. O kas tikrai neveiksminga, tai tepti kaukes iš valgomų produktų, rečiau plauti galvą ar laukti, kol problema savaime praeis“, – apibendrina gydytoja dermatovenerologė-trichologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

01:21
01:35
01:06

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką