Ši žinutė turėjo didžiulį poveikį ne tik absolventams, sėdintiems prieš jį, bet ir milijardams žmonių visame pasaulyje.
Per daugiau nei du dešimtmečius po šios kalbos įsitvirtino nuomonė, kad svarbiausias gyvenimo tikslas – dirbti darbą, kurį mėgstame. Studentai skatinami ieškoti savo pašaukimo, o karjeros konsultantai dažnai pabrėžia prasmingo darbo svarbą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje darbo malonumas buvo paverstas savaime vertingu. Nors siekti darbo, kuris teiktų prasmę ir malonumą, naudinga, didėjanti obsesija dėl jo, kaip vienintelio sėkmės kelio, yra klaidinga. Kai kuriems aistra darbui atneša pasitenkinimą, kitiems – netikėtų iššūkių ir nusivylimo, rašo „Psychology Today“.
„Mėgstamo darbo“ tamsioji pusė
Tyrėjai Bunderson ir Thompson apklausė zoologijos sodo darbuotojus – grupę, dažnai apibūdinančią savo darbą kaip pašaukimą. Nors šie darbuotojai rado gilią prasmę savo veikloje, jie buvo pervargę. Daugelis aukojo asmeninį laiką, sutiko su mažesniu atlyginimu ir toleravo nepatogias darbo sąlygas dėl atsidavimo gyvūnams ir misijai.
Ši problema neapsiriboja tik zoologijos sodo darbuotojais. Tyrimų apžvalga įvairiose darbo srityse rodo, kad darbdaviai gali mažiau motyvuoti ar siūlyti papildomų paskatų tiems, kurie akivaizdžiai myli savo darbą. Tuo tarpu šie „darbo mylėtojai“ dažnai aukojasi draugystės, šeimos gyvenimo ir namų reikalų srityse, skirdami daug energijos darbui.
Dar viena tokio darbo pusė – neigiamų nuostatų formavimasis apie žmones, kuriuos dirbti motyvuoja ne aistra. Kultūrinis akcentas „daryk tai, ką mėgsti“ dažnai verčia manyti, kad kitos motyvacijos yra mažiau svarbios. Nors racionaliai žinome, kad dauguma žmonių dirba bent iš dalies dėl atlyginimo, tyrimai rodo, kad daugelis turi „motyvacijos grynumo šališkumą“ – jie mažiau vertina tuos, kurie viešai pripažįsta išorines motyvacijas, manydami, kad motyvacija turėtų kilti tik iš meilės darbui.
Pavyzdžiui, tyrėjai Derfler-Rozin ir Pitesa nustatė, kad darbo kandidatams, kurie pokalbio metu klausdavo apie atlyginimą, buvo apie 20 proc. mažesnė tikimybė būti atrinktiems į siūlomą poziciją, nes atrankos specialistai manydavo, kad jie mažiau motyvuoti dirbti. Tai – klaidingas vertinimas, nes puikiai dirbti žmonės gali ne tik dėl pašaukimo, bet ir kitų priežasčių. Taip pat ir juos tenkinančio atlyginimo.
Tai, ką mėgstame, keičiasi
„Viena mano buvusi studentė jau būdama 20 metų amžiaus turėjo darbą, kurį labai mėgo – ji padėjo organizuoti didžiausius muzikos renginius ir festivalius. Tačiau kuo toliau, tuo labiau nepakartojami koncertai pradėjo teikti mažiau džiaugsmo. Ji jautėsi nusivylusi ir troško ramesnių vakarų bei savaitgalių.
Jos patirtis nėra unikali. Dažnai manome, kad tai, ką mėgstame šiandien, mėgsime ir ateityje. Tačiau tyrimai rodo, kad mūsų laimės suvokimas kinta su gyvenimu. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad jaunimas patiria didesnį laimės šuolį iš neįprastų patirčių. Vyresniame amžiuje paprastos patirtys gali suteikti tiek pat džiaugsmo kaip ir išskirtinės. Kitaip tariant, kai „YOLO“ praranda žavesį, gali sumažėti ir pomėgis darbui, kuris kažkada atrodė idealus variantas mums“, – rašo dr. Jaclyn Margolis.
Be to, kai aistra tampa darbu, gali keistis ir jos teikiamas malonumas. Vienas tyrimas parodė, kad sunku palaikyti aistrą darbui, nes nuolatinis jos naudojimas gali išsekinti emocines jėgas. Tuo metu išsekimas riboja mūsų jausmą, kad galime daryti įtaką darbe. Dėl to daugelis darbuotojų, pradėjusių karjerą dirbdami tai, ką mėgsta, pvz., mokytojai ar slaugytojai, vėliau jaučiasi atsiskyrę nuo to, kas juos anksčiau įkvėpė.
Laimė ne visada jaučiama kaip laimė
Skaudi tiesa – laimė ne visada jaučiama kaip maloni patirtis. Psichologai šią skirtį apibūdina kaip hedoninę ir eudaimoninę laimę. Hedoninė laimė – tai tai, ką dauguma žmonių įsivaizduoja: komfortas, malonumas, šypsenos, mažas stresas. Eudaimoninė laimė kyla iš pasitenkinimo, augant ir prasmingų veiklų.
Tyrėjai Bryson ir MacKerron analizavo 20 000 žmonių duomenis ir nustatė, kad laimės lygis smarkiai sumažėja darbo pradžioje. Ši kritimo kreivė buvo didesnė nei vykstant į darbą, atliekant namų ruošos darbus, tvarkant finansus ar laukiant eilėje. Tačiau tuo pat metu žinome, kad nedarbas yra vienas stipriausių blogos savijautos priežasčių.
Kitaip tariant, darbas yra svarbus eudaimoninės laimės šaltinis, net jei jis ne visada teikia hedoninę laimę. Nors darbas gali nesuteikti tokio malonumo kaip tingus buvimas paplūdimyje, jis suteikia kitokio pasitenkinimo, svarbaus bendrai savijautai.
Darbo vertė neapsiriboja momentiniu džiaugsmu, bet apima struktūrą, tikslą ir platesnę naudą mūsų gyvenimui – įskaitant stabilumą ir finansinius resursus, kuriais remiamės patys ir mūsų šeimos. Ši eudaimoninė laimė gali kilti iš darbo, kurį mėgstame, bet taip pat ir iš mažiau malonaus, bet prasmingo darbo.
Parengta pagal „Psychology Today“
