Per daug pasirinkimų ≠ daugiau aiškumo
Vienas didžiausių pokyčių, kuris įvyko per pastaruosius metus – pasirinkimų kiekis. Anksčiau karjeros keliai buvo aiškesni, labiau apibrėžti, šiandien jų šimtai. Ir tai sukuria ne būtinai laisvę, o dažnai ir perkrovą. Jaunas žmogus šiandien nepasimeta todėl, kad neturi galimybių, jis pasimeta todėl, kad jų yra per daug. Socialiniuose tinkluose matomi skirtingi gyvenimai, sėkmės istorijos, „greiti rezultatai“, aplinkoje girdimi klausimai: „ką planuoji toliau?“ Ir tarp viso to atsiranda tylus vidinis spaudimas: reikia žinoti, ir tuo pačiu šalia vyksta ir kitoks procesas, kurį lydi abejonės, lyginimasis su kitais, bandymas suprasti, kas „man tinka“.
Kalbant su jaunais žmonėmis, vis kartojasi panašūs dalykai: „Noriu suprasti save… bet nežinau, ką tai reiškia“ – savęs pažinimas jiems skamba svarbiai, bet labai abstrakčiai; per daug kelių – vietoj aiškumo atsiranda jausmas, kad gali „pasirinkti neteisingai“; atidėliojimas kaip apsauga – geriau nedaryti nieko nei suklysti; informacija be realybės jausmo – skaito, žiūri, bet vis tiek jaučia: „tai ne apie mane“; baimė pasirodyti nežinančiu – viena dažniausių, bet mažiausiai įvardinamų baimių.
Kartais tai labai aiškiai pasimato per paprastus pokalbius. Vienas mokinys yra pasakęs: „Aš galvoju apie ateitį kiekvieną dieną, bet nieko nedarau, nes bijau pradėti nuo kažko, kas gali būti ne man.“ Kitas dalinosi: „Atrodo, kad visi aplink jau kažką žino, o aš dar net nežinau, nuo ko pradėti.“ Tai nėra išimtys, tai gana dažna būsena.
Šiuos kylančius jausmus formuoja ir tam tikri įsitikinimai ar mitai apie karjerą, pavyzdžiui:
„Jei pasirinksiu neteisingai, sugadinsiu savo ateitį.“ Nors dauguma sprendimų nėra galutiniai. Jie padeda suprasti kryptį, kurią bet kada savo gyvenimo kelyje gali keisti.
Arba kad „yra saugių profesijų, kurios niekada neišnyks“, nors šiuo metu kaip niekada keičiasi viskas ir sunku nuspėti, kokios gali būti ateities profesijos. Svarbiausia tampa gebėjimas mokytis ir adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Arba „Pirmas pasirinkimas turi būti teisingas. “, nors realybėje pirmi pasirinkimai dažniausiai padeda suprasti, kas netinka, ir būtent tai priartina prie to, kas tinka.
„Mes turime daug informacijos, bet trūksta realybės.“ Tai labai tiksliai apibūdina 18-metis moksleivis ir platformos „FutureYou.lt“ įkūrėjas Danielius Golod.
Jis savo patirtį apibūdina paprastai: „Buvau apsuptas informacijos, testų, straipsnių, video, turėjau karjeros specialistų konsultaciją. Ir tuo pačiu iš dalies viskas atrodė tolima, tarsi bandyčiau suprasti profesijų pasaulį apie jį skaitydamas, o ne jį gyvendamas. Ši patirtis pažįstama daugeliui mano bendraamžių ir studentams. Galima rasti atsakymus internete, dalį klausimų atsakyti ir sau, nes be savęs pažinimo net geriausi patarimai ir istorijos neveikia. Ir tuo pačiu vis tiek buvo sunkiau suprasti: kaip iš tikrųjų atrodo norima profesija, kokie būna sunkumai, kaip skirtingi žmonės dirba tos pačios profesijos darbą ir pan., į ką siūlo atkreipti dėmesį man, kaip mokiniui ar studentui, kuris jau dabar gali kažką padaryti dėl savo ateities.“
Būtent iš šio poreikio atsirado „FutureYou“ – mentorystės platforma, kuri remiasi labai paprasta idėja: suteikti jaunam žmogui galimybę pasikalbėti su žmogumi (mentoriumi), kuris jau yra tame kelyje.
Ne paskaita, ne teorija, o pokalbis. Kai atsiranda toks kontaktas, profesija tampa realesnė, mažėja nežinomybė, daugėja atsakymų iš skirtingų žmonių patirties, o svarbiausia atsiranda santykis su savo pasirinkimu. Maži pokyčiai, kurie keičia kryptį. Įdomu tai, kad pokyčiai dažniausiai nėra dideli iš karto. Kartais užtenka vieno pokalbio, kad žmogus pasakytų: „Gerai, bent jau dabar aiškiau, kad tai ne mano kelias.“ Ir tai jau yra žingsnis į priekį.
Kartais tai supratimas, kad pasirinkta kryptis nėra tokia, kaip atrodė; arba pirmas kartas, kai profesija paaiškinama be idealizavimo; arba drąsa paklausti: „o kas, jei man nepavyks? Ar Jums taip buvo?“ Tai maži momentai, bet būtent jie sumažina spaudimą ir suteikia aiškumo bei jausmo, kad aš ne vienas, kuris turi abejonių, ar suklysta, ar gali pamatyti alternatyvas, o tai suteikia drąsos bandyti.
Šiandien karjeros pasirinkimas vis mažiau yra vienas sprendimas ir vis labiau procesas. Procesas, kuriame galima: tyrinėti; bandyti; keisti kryptį. Ir galbūt svarbiausia, ką galime padaryti – ne pateikti visus atsakymus, o padėti jaunam žmogui nelikti vienam šiame kelyje.
