„Jeigu naujiems metams reikia žirgo, geresnio varianto nei mūsų ponis Naikas aš nežinau. Jis gimė pernai gegužės 30 d. ir buvo labai laukiamas. Kadangi auginome jį su labai didele meile, praktiškai viską (išdaigas – past.) atleisdavome, Lietuvos zoologijos sode turime tikrą ugninį žirgą. Jo mama, poniukė, patys matote – viską savo sūneliui leidžia. Todėl būtent jis nusprendė ir „išpranašavo“, kokie gi bus 2026-ieji. O mamytė su viskuo sutiko“, – pasakojo Kaune įsikūrusiame zoologijos sode gyvenančius Šetlando ponius prižiūrinti Daiva Onskulienė, pridūrusi, jog Naikas, kaip tikras paauglys, jokių ribų nepaiso:
„Paaugliui jokių ribų nėra. Jis viską tyrinėja ir viskuo domisi. O kadangi Šetlando poniai yra ta arklių veislė, kuri neteisingai nuvertinama – „mažiukai“, „tinkami tik mergaitėms“, – jie linkę įrodinėti, kad tokie nėra. Ir iš tikrųjų poniai pagal savo kūno masę yra patys stipriausi pasaulio arkliai!“
Mažyliai, atradę ilgaamžiškumo ir ištvermės paslaptis
Šetlando poniai kilę iš Šiaurės Škotijoje esančių Šetlando salų. Tai – atšiaurus regionas, kuriame nuolat stūgauja stiprūs vėjai, o klimatas drėgnas, žiemos – ilgos. Tokios sąlygos per šimtmečius „atrinko“ tik pačius atspariausius gyvūnus. Manoma, kad šių ponių protėviai į salas pateko dar prieš daugiau nei 2–3 tūkst. metų, o veislė formavosi natūralios atrankos keliu, su minimalia žmogaus intervencija.
Ištverminti ir stiprūs mažo ūgio arkliukai puikiai tiko ne tik ūkio darbams (tempti vežimus, arti, nešti krovinius, pvz., durpes ir akmenis, kurie Šetlando salose buvo svarbios žaliavos.
XIX a. šie arkliai naudoti ir anglies kasyklose, nes dėl mažo ūgio galėjo dirbti siauruose tuneliuose. Nepaisant mažo ūgio (dažniausiai iki 107 cm ties gogu), jie pasižymėjo didele fizine jėga – galėjo tempti kelis kartus už save sunkesnį krovinį.
Maža to, Šetlando poniai yra ir ilgaamžiai – dažnai gyvena 30-40 metų. Ilgaamžiškumą garantuoja jų organizmo prisitaikymas: storas kailis ir tanki karčių „apykaklė“ apsaugo nuo šalčio ir vėjo, taupus metabolizmas leidžia išgyventi skurdžiose ganyklose. O ramus, bet užsispyręs charakteris lemia tai, kad arkliukai yra protingi, greitai mokosi, bet nemėgsta būti verčiami daryti tai, ko jie nenori.
Nors dabar jie dažnai siejami su mielais vaikų poniais, jų istorija – tai sunkaus darbo ir išlikimo atšiauriomis sąlygomis išlikimo pavyzdys.
„Mūsų poniai yra labai žaismingi, mėgsta būti šukuojami, pasižmonėti. Bet jiems reikia stipraus žmogaus šalia, nes patys mėgsta „pavadovauti“, – neslėpė šiuos gyvūnus Kauno zoologijos sode prižiūrinti darbuotoja. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode gyvena du Šetlando poniai – šešerių metų mama Nikė ir 2024 m. vasarą gimęs jos sūnus Naikas Ąžuolas Apolonas.
„Pranašystė“ pagal Naiką
Gruodžio 30-osios rytą abu jie „išpranašavo“, kokie bus Ugninio arklio metai. Reikėtų pasakyti, kad „pranašautojai“ buvo labai nekantrūs ir spėjimus atliko stebėtinai greit. Gyvūnų prižiūrėtojai juokavo, kad tai gali rodyti tik viena – „pranašystės“ tikrai pildysis.
„Jie stebėtinai greit nukeliavo prie „dosnių metų“, bet labai greit viskas susimaišė su „proveržio metais“. Spėčiau, kad 2026-ieji prasidės labai dosniai ir tas dosnumas galiausiai atneš proveržį į mūsų gyvenimą“, – Šetlando ponių metų prognozes pakomentavo zoologijos sodo Vyresnysis edukacinių programų koordinatorius Egidijus Praspaliauskas.
Jis užtikrino, kad poniai spėjimus atliko visiškai savarankiškai – jokių vilionių, „skanukų“ nebuvo: „Jie patys nusprendė, ką nori pasirinkti. Tiesa, tai, kad „dosnumą“ gyvūnas griebė labai stipriai, ėmė draskyti ir greit nusinešė, matyt, rodo, kad tas „dosnumas“ mums visiems ateinančiais metais labai greit ir pasireikš – gali būti, kad vos iššausim pirmuosius fejerverkus, į pinigines ir įkris pirmieji tūkstančiai.“
Pasak jo, kadangi „pranašystes“ rinkosi tik Naikas, gali būti, kad dosnumą į šeimą atneš būtent vaikai: „Gali būti, kad būtent jie aprūpins tėvelius visu turtu ir gerove.“
