Naujas atradimas – kalnuotoji Islandija
Tačiau su Japonija, kaip galite spręsti iš pirmų pastraipų, kelionės nesibaigė. Praeitą vasarą pasinaudojau dar viena VDU ir „Erasmus“ fondo sudaryta galimybe ir išvykau atlikti praktikos į Akureirio universitetą, kuris įsikūręs šiek tiek už Plungę mažesniame jaukiame miestelyje Islandijos šiaurėje.
Nors tarp Islandijos ir Japonijos galima rasti nemažai paralelių, pavyzdžiui, kad jos abi yra salų valstybės, iš esmės tai buvo dvi labai skirtingos patirtys.
Tiesa, Islandijoje praleidau mažiau laiko – 3 mėnesius, tačiau ir per tiek galėjau pažinti šalį ir žmones.
Pakerėjo Islandijos gamta – kalnuoti tundros kraštovaizdžiai pasirodė unikalūs ir iki tol niekur nematyti. Kaip ir karštosios versmės, sraunūs kalnų upeliai, ledynai, ilgiausią vasaros dieną nenusileidžianti saulė, pašvaistė.
Kai pateikiau paraišką praktikai Islandijoje, nebuvau tikras, ar kas iš to išeis, nes tuo metu fakultetas nebuvo bendradarbiavęs nė su vienu Islandijos universitetu. Vis dėlto mano nuostabai Akureirio universiteto Tarptautinių ryšių tarnyba atsakė operatyviai.
Taigi, mano gyvenimo filosofija, jog siekiant tikslų kertiniai akmenys yra motyvacija, tikėjimas ir užsispyrimas, pasiteisino – praėjusią žiemą tvirtai apsisprendęs vykti būtent į Islandiją, vos po pusės metų tai pasiekiau.
Pirmosios gyvenimo patirtys, išbandytos Islandijoje: kopimas į kalną (įkopiau į Suliūro kalną, esantį apie 7 km nuo paties Akureirio universiteto), nakvojimas palapinėje, apsikeitimo svetingumu sistema (angl. couch surfing) ir keliavimas autostopu.
Autobusų kainos Islandijoje itin kandžiojasi, dėl to nusprendžiau keliauti šiuo būdu ir taip galėjau nukakti į dar daugiau vietų, susipažinti bei pabendrauti su įvairiais žmonėmis.
Pusantro karto didesnėje už Lietuvą saloje gyvena Kauno dydžio populiacija.
Nors šiokiadieniais rimtai darbuodavausi, savaitgaliai būdavo laisvi. Tad per juos dažnai keliaudavau.
Juokaudamas galiu pasakyti, kad neoficialiai atlikau ir botanikos bei ornitologijos praktiką – apsilankiau bene šiauriausiame pasaulyje botanikos sode bei nuvykau į paukščių rojumi vadinamą Grimsio salą į šiaurę nuo Islandijos krantų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nepamirštamoji Islandija: maudynės baseinuose ir karštosiose versmėse, meditacija prie geizerių
Islandai yra labai draugiški, nors man pasirodė drovūs. Taip pat tai viena geriausiai anglų kalbą mokančių neanglakalbių tautų – beveik neteko patirti kalbos barjero.
Pusantro karto didesnėje už Lietuvą saloje gyvena Kauno dydžio populiacija, tad keliaujant pastebima begalė erdvės. Tai dar vienas skirtumas nuo Japonijos.
Beje, nors islandai viena labiausiai „ratuotų“ tautų pasaulyje, nuo didesnio miestelio nutolusioje autostradoje automobilis – retas svečias.
Šiais metais baigsiu bakalaurinį, tačiau su tuo mano akademinė karjera nesibaigs. Ketinu iškart tęsti studijas magistro programoje, nes VDU radau mane dominančią studijų programą. Taip pat tikrai žinau, kad toliau keliausiu.
