Vienas mano bendradarbis, pavyzdžiui, jau suplanavo, jog ateinančią žiemą dirbs nuotoliu iš Tailando (mintis gera, tačiau nervina laiko skirtumas – teks dirbti Lietuvos laiku), o kitas pažįstamas šiuo metu vieši Vietname. Todėl, mano supratimu, tos šalys lietuviams jau yra labiau kasdienybė, o ne egzotika.
Tačiau toli gražu ne visa Pietryčių Azija yra kasdienybė. Regione yra šalių, kurias ne tik dėl klimatinių ar kultūrinių niuansų, bet ir visomis prasmėmis galime vadinti tikrąja egzotika. Viena tokių šalių yra to paties Tailando kaimynas Mianmaras.
Tai yra brutali diktatūra, valdoma karinės chuntos.
Jis dabar yra per amžius nuo to, kad jį bent kažkiek pavadintume kasdienine šalimi. Kodėl? Nes tai yra brutali diktatūra, valdoma karinės chuntos, kuri labai nenori pas save įsileisti turistų.
