Nors Argentina nepalieka didelio įspūdžio savo miestais ar lotynų kultūra, įsimintinas akimirkas sukuria gamta, maistas ir, žinoma, geranoriški argentiniečiai. Ne kartą girdėtus stereotipus apie pavojus šalyje, išsklaido vietinių gyventojų nuoširdumas, maistas lepina, nesvarbu į kurį restoraną užsuksi, o gamta palieka tokį įspūdį, kurio nesitiki net „užkietėję“ keliautojai.
Argentina, visų pirma, yra apie gamtą
Argentina yra labiausiai europietiška Pietų Amerikos šalis ir atvykus nekelia didelio kultūrinio šoko. Visi kelionių maršrutai su lietuviais prasideda nuo Buenos Airių. Šis miestas dažnai vadinamas Pietų Amerikos Paryžiumi: plačios gatvės, aikštės, teatrai, parodos, koncertai, gatvės pilnos kultūros ir gyvenimo. Nors daugelis įsivaizduoja, jog argentiniečiai išvaizda turėtų atrodyti kaip kiti Lotynų Amerikos gyventojai, vietiniai neretai gali priminti net mūsų tautiečius. Pagrindinė to priežastis: XIX amžiaus pabaigoje į Argentiną plūstelėjo didelė imigrantų banga. Šalyje buvo daug dirbamos žemės, tačiau nebuvo kam jos dirbti. Dėl šios priežasties vyriausybė nusprendė pasikviesti į šalį kitataučių.
Tačiau šiaurinėje dalyje, Salta regione, atsiveria visai kitoks pasaulis – spalvingi namai, grafičiai, gaučų bendruomenės ir indėniški papročiai. To regiono žmonės jau yra kur kas panašesni į indėnus nei į ispanus. Tačiau, pastebi Jurga, jog ten su vietiniais indėnais jau yra sunkiau atrasti artimesnį ryšį, nes kultūra labai skirtinga ir nebe tokia europietiška. Čia keliautojai susipažįsta su įspūdingais druskos ežerais ir spalvingais kalnais. Pasiekus Salinas Grandes 3 000 metrų aukštyje įsikūrusius milžiniškus druskos ežerus, keliautojai gali pasivaikščioti ant baltų druskos platybių. Nukeliavę į Quebrada de Humahuaca lietuviai ten stebi kalnus, kurių uolienose atsispindi įvairūs spalvingi mineralai.
Toliau keliautojai vyksta į vieną didžiausių pasaulyje krioklių pagal bendrą pratekančio vandens kiekį – Igvasu. Esantys tarp Argentinos ir Brazilijos, kriokliai paprastai stebimi iš abejų pusių. Tik Argentinoje patirtis yra kur kas unikalesnė, pabrėžia Jurga. Čia gali atsidurti krioklių viduje – vanduo apsupa tave iš visų pusių. Pajunti tikrąją stichijos jėgą, kurios jokie atvirukai ar video perteikti tiesiog negali. Jurga pabrėžia, jog renkantis kelionės datą į Igvasu, svarbu atsižvelgti į sezoną ir kritulių kiekį.
Žinoma, keliautojus pasitinka ir šalies karalienė Patagonija – tai ledynų kraštas, kur per vieną dieną galima patirti visus metų laikus: saulę, lietų, sniegą, krušą ir vėją. Ten Jurga stengiasi su lietuviais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko, kadangi teritorija turi tiek daug pasiūlyti, jog per dieną ar dvi tikrąjį Patagonijos gamtos fenomeną patirti tiesiog neįmanoma. Pažintis prasideda su žygiu į kalnus. Kraštovaizdis keičiasi lyg filmas, kiekvienu žingsniu artėjant prie didelių snieguotų kalnų viršūnių ir didingų ledynų. Lietuviai keliautojai dažnai po kelionės pažymi, jog tikrasis morengas ant torto šiame regione yra Perito Moreno ledynas. Pasak vienų keliautojų, susijusių su statybomis, apskaičiavimų, ledyno aukštis prilygsta Vilniaus savivaldybės pastatui. Stebėti, kaip nuo jo skyla ledo gabalai ir dramatiškai krenta į vandenį, yra viena labiausiai hipnotizuojančių kelionės patirčių. „Pirmiausia išgirsti garsą ir suklusti stebėti kur nukris ledo gabalas, kadangi garsas seka jau po atskilimo“. Lietuviams taip pat siūloma pramoga užlipti ant šio ledyno su specialiai pritaikytomis kopimo „katėmis“. Kartą sugalvojusi lipti ant ledyno, Jurga pamena, jog buvo užklupta lietaus, sniego, krušos. „Po instruktažo, kol mes užlipom ant pačio ledo, išlindo saulė ir pasitaisė oras. Na, o žygio pabaigoje gavome gėrimus su ledukais, kas jau buvo visai faina, kadangi pasidarė šilta“. Deja, bet ledynai tirpsta: kai kurios ekskursijos į ledynus jau yra šalyje neprieinamos. „Jei turite galimybę, paskubėkite juos apžiūrėti,“ – perspėja Jurga.
Vieną didžiausių įspūdžių Jurgai padariusi vieta Argentinoje – Valdeso pusiasalis. Ši teritorija garsėja banginiais, pingvinais ir retu reginiu – orkomis. Kai Jurga lankėsi čia pirmą kartą, vietinis gidas, užuot vežęs grupę stebėti banginių, nusprendė: „bandom pagauti orkas“. Atvykus, ant jūros kranto jie pastebėjo jūrų liūtus su mažyliais, o dvi orkos plaukė palei krantą, laukdamos bangos, kuri jas užneštų ant paplūdimio ir pavyktų pasigauti vieną iš pakrantės gyvūnų. „Pradedi sirgti už orką, kad jai pasisektų, bet tuo pačiu ir už jūrų liūtukus, kurie tokie vargšai mažyliai, nelabai dar ką supranta ir…tiesiog nebežinai kuriuos čia palaikyti. Tačiau vaizdas toks hipnotizuojantis, kad galėtum visą dieną tik tai ir daryti.“
Argentiniečių šiltumas paneigia stereotipus
Argentina pasižymi ir žmonių geranoriškumu. Kartą, keliaujant per atokų regioną, sugedo Jurgos keliautojų autobusiukas, o toje vietovėje nebuvo jokio telefono ryšio. Iš pradžių situacija atrodė beviltiška, tačiau netrukus viena po kitos pradėjo stoti mašinos – vairuotojai teiravosi, ar reikia pagalbos, siūlė vandens, net atidavė limonadą mūsų vairuotojui. Grupė priėmė sprendimą siųsti Jurgos kolegę su pakeleivinga mašina ieškoti pagalbos į ryšio zoną. Likusieji ėmė stabdyti pakeleivingas mašinas. Netrukus sustabdė džipą, kuriame sėdėjo argentiniečių pora. Jie mielai paėmė tris moteris į kabiną, dar keturias – į bagažinę. Visos kelionės metu domėjosi, ar keleivėms patogu, ar nešalta. Na, o atvykus į viešbutį argentiniečių pora kategoriškai atsisakė atlygio: „Jūs – mūsų šalies svečiai.“
Kalbėdama apie saugumą Jurga tik dar kartą pabrėžia: už Buenos Airių ribų žmonės labai geranoriški, o nesaugumo jausmo keliaujant tikrai nėra. „Tik kartą esu mačiusi, kaip prabangioje Recoletos rajono gatvėje, motoroleriu pravažiavęs vyras nuplėšė praeivio krepšį nuo peties. Tačiau, kaip ir bet kur, tai yra didmiesčio problema, tokia pat kaip Barselonoje ar Niujorke“.
Be vyno, mėsos ir matės – niekaip
Argentina neatsiejama nuo maisto. Ne tik namų, bet ir biurų terasose stovi griliai, paruošti bet kuriai gyvenimo akimirkai. Jurga pamena, kai vidury dienos partnerių buvo pakviesta į ofisą papietauti. „Ant ofiso stogo buvo terasa. Užlipus į terasą, joje kolega jau grilino mėsą, ant stalo stovėjo dubuo salotų ir vynas.“ Tokie „oficialūs“ pietūs labai skyrėsi nuo įprastų biuro patirčių Lietuvoje.
Jurga rekomenduoja Argentinoje ragauti sultingus bife de chorizo, įvairių įdarų empanadas skirtinguose šalies regionuose ir avieną Patagonijoje. Kur ragauti? Su restoranu sunku „prašauti“. Jurgos patirtis byloja, jei rinksiesi mėsą – skanu bus visur. Jei rinksiesi vegetariškus patiekalus – gali nusivilti. Na, o mėgstantys saldumynus Argentinoje dievins dulce de leche – karamelizuotą kondensuotą pieną, primenantį lietuvišką rududu, tačiau dar skanesnį.
Vienas svarbiausių šalies ritualų – matė. Neparagauti matės Argentinoje, tai tas pats, kas nepilnai apsilankyti šalyje. Šis tonizuojantis arbatos gėrimas – tai ne tik skonis, bet ir bendravimo simbolis. Argentiniečiams yra absoliučiai normalu susėsti parke ratu ir gerti tą patį matės puodelį sukant jį ratu iš rankų į rankas. Matę Argentinoje gurkšnoja visi: tiek jaunimas, tiek senjorai. Jurga skatina atkreipti dėmesį, jog net oro uostuose gali pastebėti kaip vietiniai vaikšto „apsikabinę“ specialius matės termosus ir puodelius. Matė lietuviams paprastai patinka ne iš karto, nes skonis labai kartus. Jurga prisipažįsta, jog matė jai „prilipo“ tik apsilankius Argentinoje antrą kartą. Gerdama ji ne kartą pajuto, jog gėrimas ne tik skatina medžiagų apytaką, bet ir suteikia daug energijos. Tiesa, svarbu pasirinkti švelnesnes žoleles ragaujant gėrimą pirmą kartą, kad nebūtų didelio šoko skonio receptoriams.
Restoranai Argentinoje atsidaro tik po 20 val., tačiau tokiu laiku į juos renkasi tik turistai, vietiniai vakarieniauti pradeda tik apie 22-ą valandą – nesvarbu, ar tai darbo diena, ar savaitgalis. Maistą stalas dalinasi tarpusavyje: užsisako daug skirtingų mėsos patiekalų ir puotauja. Nors Argentina gyvena ekonominėje krizėje jau 40 metų ir vietiniams pragyventi sunku, tačiau džiaugsmo susirinkti į restoraną jie atsisakyti negali.
Tango, futbolas ir fiesta
Tango Buenos Airėse dažniausiai sutinkamas turistams skirtose gatvių scenose arba milongose – „diskotekose“, kur susirenka šokėjai. Jaunimo tarpe tango pamažu nyksta, jis išlikęs daugiau tarp senjorų. Turistai tikrąjį tango gali patirti „taksistų“ – profesionalių samdomų šokėjų – pagalba. Ši paslauga populiari tarp azijiečių, ypač japonų, atvykstančių į Argentiną su tikslu mokytis tango.
Futbolas – tikra Argentinos religija ir gyvenimo būdas. Šalies aistruoliai pasidalinę tarp klubų, o rinktinės pergalės suvienija visus. Jurga pamena, kad kai Argentina laimėjo pasaulio čempionatą, Buenos Airių gatvėse šventė penki milijonai žmonių, o laimėjusi komanda dėl šios priežasties nesugebėjo prasibrauti iki savo sutikimo vietos. Nors nacionalinės rinktinės pergalė suvienija visus, tarp klubų sirgalių dažnai vyksta kovos. Dėl šios priežasties argentiniečiai mėgsta sakyti, jog prie šeimos stalo negalima kalbėti tik apie tris dalykus: politiką, religiją ir futbolą.
