Lietuviška ir žydiška pusės
Anot Laimutės Dekienės, pradinių klasių mokytojos ir aktyvios žaslietės, Žasliai savo metus skaičiuoja nuo 1457-ųjų, kai buvo pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose, o dėl besidriekusio prekybinio kelio iš Vilniaus į Kėdainius, miestelyje XVI a. apsigyveno žydų bendruomenė, kuri ilgainiui tapo viena didžiausių Kaišiadorių rajone.
Kelionę galima pradėti nuo Žaslių pagrindinės mokyklos – vadinamosios „lietuviškosios“ miestelio pusės.
„Šalia mokyklos stovinčiame name tarpukariu veikė valsčiaus administracija, o prie pastato statybos darbu ar pinigais turėjo prisidėti patys žasliečiai. Šiame pastate sutilpo keli butai, viršaičio kabinetas ir policijos komisariatas su „daboklėmis“, – pasakojo 40 metų Žasliuose gyvenanti mokytoja.
Dėmesį patraukia ir netoliese prie į Vilnių vedančio kelio stovintis kryžius – pirmą kartą čia pastatytas nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti 1928 metais. Vėliau jis buvo nuverstas, o atstatytas tik 1998-aisiais.
Kiek paėjėjus atsiveria ant kalno iškilusios Šv. Jurgio bažnyčios grožis. „Bažnyčią reikia pamatyti ne tik nuo papėdės, bet ir užlipti į kalną, o tiksliau, kaip manoma, į piliakalnį, ant kurio ji stovi“, – sakė mokytoja.
Bažnyčia – tikras miestelio akcentas. Ji pastatyta vos per ketverius metus, 1902 metais, ir tai yra ketvirtoji Žaslių bažnyčia – ankstesnės medinės neišliko.
Pasak L.Dekienės, bažnyčios šventoriuje palaidotas istorijos mokslų daktaras, buvęs Vilniaus Valstybinio archyvo direktorius, kunigas Juozapas Stakauskas, už žydų gelbėjimą įrašytas į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą. Taip pat čia palaidota ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus mama Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė, kadangi jų šeima gyveno Guronyse ir priklausė Žaslių parapijai.
Bene gražiausia miestelio ir apylinkių panorama atsiveria nuo bažnyčios.
Plačiai tyvuliuoja Žaslių ežeras – vienas iš trijų miestelio ežerų. Būtent jo papėdėje esančiame nedideliame amfiteatre vyksta miestelio šventės, koncertai ir kiti renginiai. Nuo čia keliaujant viena seniausių Žasliuose – Bažnyčios gatve – pasiekiame ir vietą, kur kadaise buvo Žaslių dvaras. Dabar čia nieko nelikę, dvaro sodyba sudegė 1809 metais.
Kadaise buvo daugiakultūris miestelis
„Nuo bažnyčios link miestelio centro prasideda „žydiškoji“ dalis. O ją išduoda žydams priklausę namai, kurių išskirtinumas – dvejos durys į gatvę. Taip yra todėl, kad vienos vedė į parduotuvę ar dirbtuves, o kitos – į gyvenamąsias patalpas“, – pasakojo L.Dekienė.
Jos žodžiais, daugiausia žydų Žasliuose gyveno XIX a. pabaigoje. 1897 m. surašymo duomenimis, iš 1955 gyventojų 1325 buvo žydai. Be to, tarpukariu Žasliuose veikė apie 50 manufaktūrų ir užeigų, ir tik vienas „restoranas“ priklausė ne žydams. Tarpukariu veikė ir nemažai žydų organizacijų – ugniagesių savanorių draugija, pučiamųjų instrumentų orkestras, „Maccabi“ sporto draugija.
„Iš tiesų, nuo senų laikų čia gyveno ne tik žydai, bet ir totoriai, romai bei lenkai, tiksliau būtų galima pasakyti – sulenkėję lietuviai. Lenkų kalba anuomet buvo prestižas ir statuso parodymas, tad dar teko sutikti ne vieną lenkiškai kalbantį“, – dalinosi L.Dekienė.
Išlikęs ir 1931 m. akmenimis išgrįstas grindinys, primenantis apie antradieniais čia vykusius turgus.
Centrinę trikampės formos miestelio aikštę taip pat supa žydams kadaise priklausę pastatai. „Tai vienintelė išlikusi tokia aikštė visame Kaišiadorių rajone. Išlikęs ir 1931 m. akmenimis išgrįstas grindinys, primenantis apie antradieniais čia vykusius turgus. Dabar aikštės centre – Žaslių herbo motyvais skulptoriaus Vidmanto Gylikio sukurtas paminklas, pastatytas minint miestelio 555-uosius metus“, – pasakojo L.Dekienė.
Žasliuose kadaise viena šalia kitos stovėjo ir dvi sinagogos – ortodoksų ir chasidų. „Nepaisant religinių skirtumų, abu maldos namus projektavo tas pats architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas. Po Antrojo pasaulinio karo, nebelikus žydų bendruomenės, maldos namai buvo pertvarkyti pagal tų laikų poreikius. Tad nebeliko viso buvusio grožio“, – pasakojo veikli moteris.
Šiuo metu ortodoksų sinagogos vietoje įsikūrę Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras. Įdomu, kad ant Žaslių kultūros centro puikuojasi bareljefas žymiausiam žasliečiui – Leopoldui Godovskiui atminti.
Ant Žaslių kultūros centro puikuojasi bareljefas žymiausiam žasliečiui.
„Jis buvo visame pasaulyje garsus kūrėjas, pianistas ir pedagogas, pirmąjį koncertinį turą surengęs vos devynerių. L.Godovskiui atminti Žasliuose rengiami ir koncertai“, – dalinosi mokytoja.
Pasak L.Dekienės, Žasliai pilni ne tik istorijos, bet ir veiklių žmonių. „Čia puiki vieta gyventi, o atvykusius mielai supažindiname su miestelio istorija ir įdomiausiais faktais. Juk nuo čia iki didmiesčių – vos pusvalandis kelio“, – apibendrina L.Dekienė.
