Nuo 1953 metų uraganus kasmet vadina pagal alfabetą, keisdami vardus tarp berniukiškų ir mergaitiškų. Istoriškai taip susiklostė, kad žymiai patogiau naudoti trumpus, lengvai atpažįstamus vardus. Vardai išbraukiami iš sąrašo tik tuo atveju, jeigu audra būna itin stipri ir viską griaunanti. Tokiu atveju vardas pakeičiamas kitu iš tos pačios raidės.
Pirmasis uraganas Ramiojo vandenyno šiaurėje buvo pavadintas Andres, tačiau jis išsikvėpė nė nepasiekęs Meksikos krantų. Tuo tarpu Blanca – ypatingai ankstyvas per pusę Baja pusiasalio praskriejęs uraganas. Dažniausiai stipresni uraganai Meksikos krantus pasiekia kiek vėliau – rugpjūtį, rugsėjį, kartais net spalį.
Likus dienai iki uragano, Baja krantus pasiekė pirmosios bangos. Nors jų negalima sulyginti su dešimtis tūkstančių kilometrų keliaujančiomis bangomis iš pietų pusrutulio, jų pakako, kad kaimas nušvistų naujomis spalvomis.
Aplink jį – daugiau nei dešimt rifų ir iškyšulių, formuojančių skirtingas bangas visų lygių banglentininkams. Pradėję dieną ant pagrindinio iškyšulio su gerokai du kartus virš galvos siekusiomis bangomis, nė nepersirengę hidrokostiumų nuvažiavome iki šiek tiek minkštesnės bangos prie už dešimties minučių esančio iškyšuliuko.
Po puikios sesijos papietavome ir pabaigėme dieną su besileidžiančia saule trečiame spote ir kiek virš galvos siekusiomis bangomis. Fantastiška diena vandenyne!
