Esminiu akcentu tapo kaspinai
Vienas tokių pavyzdžių – Kamilės Kuvikaitės atnaujintas mėlynas švarkas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas drabužis virto išskirtiniu rankų darbo kūriniu, dekoruotu kaspinų detalėmis, tiulio akcentais ir atvira širdies formos nugara.
„Šis švarkas gimė iš idėjos, kad drabužiai neturi būti pamiršti ar išmesti – juos galima prikelti naujam gyvenimui. Vietoj naujo drabužio pirkimo pasirinkau kūrybiškai atnaujinti jau turėtą rūbą, suteikiant jam naują charakterį ir emociją“, – pasakoja konkurso dalyvė.
Pasak jos, šis kūrinys simbolizuoja antrą šansą daiktams.
„Pakeitus požiūrį, net paprastas švarkas gali tapti unikaliu mados kūriniu“, – įsitikinusi K. Kuvikaitė.
Drabužius atgaivino grandinėlės
Panašaus požiūrio laikosi ir Indrė Burbaitė. Ji nusprendė naują gyvenimą suteikti spintoje ilgiau užsilikusiems džinsams ir švarkui. Drabužius moteris atnaujino metaliniais akcentais – džinsų apačioje iškirpo skylutes, jas sutvirtino metalinėmis kniedėmis ir pervėrė grandinėlėmis, o prie švarko šono pritvirtino vertikaliai krintančias grandinėles.
Tokie nedideli pakeitimai klasikiniams drabužiams suteikė modernesnį, charakteringesnį įvaizdį ir leido jiems sugrįžti į kasdienį garderobą.
Net ir nedidelis pakeitimas gali paskatinti iš naujo pažvelgti į turimą drabužį
„Tvarumas man prasideda ne nuo naujų pirkinių, o nuo naujo požiūrio į tai, ką jau turime. Švarką ir džinsus atnaujinau taip, kad jie vėl taptų kasdienio stiliaus dalimi. Mada ne tik gali, bet ir turi būti atsakinga“, – sako I. Burbaitė.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Naują charakterį sukūrė siuvinėtos detalės
Kartais pokyčiams pakanka ir mažų detalių. Tuo įsitikino Neringa Švelnienė, kurios spintoje jau ne vienerius metus kabojo mėgstama lininė palaidinė. Nors drabužis buvo patogus ir kokybiškas, ilgainiui jis tiesiog pabodo.
„Prieš porą metų ji man tiesiog morališkai paseno. Kadangi mėgstu siuvinėti, nutariau pabandyti drabužį papuošti gėlėmis“, – pasakoja ji.
Taip ant palaidinės atsirado rankomis išsiuvinėti augaliniai motyvai, o drabužis vėl sugrįžo į kasdienę vasaros aprangą.
„Naujai atgimusi palaidinė kuo puikiausiai tarnauja ir toliau“, – džiaugiasi konkurso dalyvė.
Dėmės virto spalvomis
Dar vieną būdą pratęsti drabužių gyvenimą atrado Giedrė Višinskienė. Jos kūryboje naują veidą įgauna pageltę, dėmėti ar tiesiog pabodę natūralių audinių drabužiai.
„Nusprendžiau, kad galiu juos numarginti. Tačiau ne bet kaip, o augalais“, – pasakoja moteris.
Anot jos, net ir dėmėtas ar nebevilkimas drabužis nebūtinai turi atsidurti atliekų konteineryje – kartais jam tereikia naujos idėjos.
„Tai meilė gamtai, lėtesnė kūryba ir spalvos, kurios tęsia drabužių istorijas“, – sako Giedrė.
Kad transformuotum rūbą, didelių įgūdžių nereikia
„Greitas būdas turėti naują drabužį – pažvelgti kitaip į jau turimą“, – sako drabužių dizainerė, Vilniaus kolegijos Menų ir dizaino fakulteto lektorė Erika Gudienė. Pasak jos, šiuolaikinis drabužių atnaujinimas jau seniai peržengė paprasto taisymo ribas.
Šiandien, anot ekspertės, tai tampa kūrybiniu procesu, kuriame vartotojas pats ima pats kurti drabužio istoriją. Net ir minimalios intervencijos – siuvinėjimas, aplikacijos, netikėti kirpimai ar dekoratyvinės detalės – gali iš esmės pakeisti ne tik rūbo išvaizdą, bet ir jo prasmę.
„Dažniausiai drabužius nustojame dėvėti ne todėl, kad jie susidėvi, o todėl, kad jie mums nusibosta. Todėl vis svarbesnė tampa emocinio drabužių ilgaamžiškumo idėja“, – teigia E. Gudienė. Pasak jos, kai į drabužį įdedame savo laiką ir kūrybiškumą, jis įgyja asmeninę vertę, kuri dažnai nulemia, ar jį dėvėsime toliau.
Kalbėdama apie drabužio vertę, ekspertė pabrėžia, kad ji nebūtinai susijusi su kaina ar prekės ženklu. „Net ir nedidelis pakeitimas – išsiuvinėta detalė, pakeistos sagos ar subtilus marginimas – gali paskatinti iš naujo pažvelgti į turimą drabužį ir grąžinti jį į kasdienę aprangą“, – sako ji.
Pakeitus požiūrį, net paprastas švarkas gali tapti unikaliu mados kūriniu
Ypač daug kūrybinių idėjų gimsta dirbant su mados dizaino studentais. Vieni naudoja tekstilės spaudos technologijas ir termopresus, kurdami ryškius grafinius paviršius ar naujus raštus ant senų marškinėlių ar džinsinių audinių. Kiti eksperimentuoja su audinių ardymu ir konstrukcija – išpjausto, perkonstruoja drabužius, įterpia kontrastingus audinio intarpus, taip keisdami siluetą.
Taip pat populiarios rankų darbo technikos: studentai siuvinėja, prisiuva dekoratyvines juostas, karoliukus ar netgi perdirbtas metalines detales, kurios suteikia drabužiui ryškų charakterį. Kai kurie sąmoningai palieka matomas taisymo žymes, paversdami jas estetiniu akcentu.
„Kūrybiškiausi sprendimai dažnai gimsta ne iš sudėtingų technologijų, o iš drąsos eksperimentuoti“, – pastebi lektorė.
Ekspertė sako matanti ir platesnį visuomenės požiūrio pokytį – drabužių taisymas ir pernaudojimas vis dažniau suvokiamas kaip sąmoninga, kūrybiška praktika.
„Taisytas drabužis tampa ne nusidėvėjimo ženklu, o pasakojimu apie jo istoriją“, – sako E. Gudienė. Jos teigimu, ateities mada gali būti vertinama ne pagal naujų daiktų kiekį, o pagal tai, kiek esamų pavyksta išsaugoti ir prasmingai atnaujinti.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .







