„Tai kaip tu sugalvojai kolekcionuoti tuos vintažinius auskarus?“ – tokio klausimo šiandien sulaukiu net ir iš artimų draugų“, – sako Karolina.
Apie šią savo aistrą ji ilgai niekam nepasakojo – lobiais tyliai džiaugėsi iki šių metų sausio, kai pirmą kartą nuvyko į mugę su dalimi savo asmeninės kolekcijos.
Tačiau viskas prasidėjo beveik prieš dvejus metus, kai dėl šeimyninių aplinkybių jai teko gyventi tarp Vokietijos ir Lietuvos.
„Vokietija tuo ir žavi, kad vintažo mugės ir bagažinių turgeliai ten vyksta bent du kartus per savaitę. Kaip juokauju, tai – vietos, kur iki 50 metų vokiečiai entuziastingai perka, o vėliau tai, ką sukaupė per gyvenimą – parduoda. Ir dar už labai draugišką kainą. Mums su vyru šie turgeliai ir mugės tapo savaitgalių pramoga, savotišku sportiniu azartu ir kartu puikiu būdu pažinti šalį, keliaujant vis į skirtingus miestus ir miestelius“, – pasakojo moteris.
Tiesa, ji neslepia, kad aistra būtent vintažiniams papuošalams gimė gana netikėtai.
„Vieną dieną pagyvenusios vokietės papuošalų dėžutėje tame pačiame turguje pamačiau juos – o jie pamatė mane. Meilė buvo iš pirmo žvilgsnio. Be dramų, bet su kibirkštimi, jei reikėtų poetiškai apibūdinti. Tai buvo vokiečių juvelyrikos ir aukštos kokybės bižuterijos mados namų klipsai. Papuošalai iš 7–8 dešimtmečių šiandien laikomi vintažinės mados klasika, kolekcininkų svajone. Iš pradžių smalsumas paskatino pasidomėti antspaudu ant auskarų, o grįžusi namo pradėjau savotišką tyrimą. Ir nuo to laiko atsivėrė ištisi klodai“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiandien tai Karolinos pomėgis, atsipalaidavimas po intensyvios darbo dienos.
„Saugau šį jausmą ir nelaikau to darbu. Turiu prabangą išlaikyti tą hobio pojūtį. Man patinka, kai moterys parašo asmeniškai, smagu su jomis pabendrauti, išgirsti poreikius, padėti surasti tuos vienintelius auskarus. Aš turiu tam laiko. Mėgstu sakyti, kad auskarai mano skrynelėje „valgyt neprašo“, – kalbėjo Karolina.
Nustebo didžiuliu susidomėjimu
Pasak jos, pardavinėti savo kolekcijoje esančių vintažinių papuošalų ji niekada neplanavo. Kaip jau pasakojo, žiūrėjo į tai, kaip pomėgį, taip pat savotiška investicija, nes kokybiškas vintažas visada išlaiko savo vertę.
„Mano vintažinių papuošalų, kurių didžiausią dalį sudaro auskarai-klipsai, kolekcionavimo istorija tik 2 metai, tačiau žvelgiant į jų kiekį ir įvairovę – įspūdinga. Taip sako net moterys, kurios jau seniai prekiauja vintažu ir mugėse ateina pasižiūrėti, ką turiu. Domėdamasi supranti, kokie klodai slypi mados pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV. Vieni už kitus gražesni, ryškesni, o už jų slypi skirtingų laikmečių moterų ir kūrėjų istorijos.
Tad mano kolekcija augo, pradėjau domėtis aukcionais, kolekcionuoti skirtingų juvelyrikos ženklų auskarus, prisijungiau prie kolekcionierių forumų, kurie kaip tikri detektyvai padeda vieni kitiems identifikuoti dešimtmečius pamirštus žymėjimus ant juvelyrinių dirbinių. Šiandien mano kolekcijoje galima rasti auskarų iš Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Skandinavijos, Lenkijos. Tiesa, Lietuvoje rasti kažką vertingo gana sudėtinga“, – sakė kaunietė.
Neturiu poreikio parduoti „čia, dabar ir greitai.“ Mėgstu sakyti, kad auskarai mano skrynelėje „valgyt neprašo“
Anot Karolinos, galiausiai atėjo diena, kai suprato, jog turi tiek papuošalų, kad vienai jų per daug. Todėl, paskatinta sesės, nusprendė dalimi papuošalų pasidalinti su kitomis moterimis.
„Nuoširdžiai nesitikėjau, kad tiek daug moterų Lietuvoje vertina vintažą ir juo domisi“, – sako pašnekovė.
„Esu pirkėja, kuriai svarbi ne tik prekė, bet ir istorija“
Tarp Karolinos radinių – ir garsių mados namų kolekciniai auskarai.
„Širdžiai mieliausi, kurių nežadu parduoti, tik kai kuriuos nuomoti išskirtinėms progoms, yra asmeninė vienos atlikėjos iš Lenkijos kolekcijos dalis. Nuo 8 iki 10 dešimtmečio ji gyveno ir dirbo Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje, daug keliavo po pasaulį ir rengdavo pasirodymus kruiziniuose laivuose. Šiandien jai yra 83 metai.
Viename forume pamačiau man patinkančius klipsus, parsisiunčiau ir likau sužavėta – gyvai auskarai atrodė dar įspūdingesni. Kadangi skelbime moteris rašė, jog išparduoda mamos kolekciją, parašiau jai asmeniškai, ar galėčiau pamatyti visą kolekciją.
Esu pirkėja, kuriai svarbu ne tik prekė, bet ir istorija – po trečio siuntinio parašiau: „Gal galite pasakyti, ką veikė jūsų mama? Nes auskarai įspūdingi.“ Tada sužinojau visą istoriją ir nupirkau, mano akimis, pačius įspūdingiausius auskarus jos kolekcijoje.
Jie nėra kasdieniai – tai sceniniai, šventiniai, masyvūs auskarai, dauguma iš jų – rankų darbo. Keletą fotosesijos nuotraukų nusiunčiau tos moters dukrai su linkėjimais mamai. Ji išdavė paslaptį, kad dar turi auskarų, kurių kol kas neparduoda, bet jei kada nuspręstų, jie bus skirti man. Ši istorija – kaip romantiniame filme, bet turbūt dėl to man tie auskarai ir atrodo patys brangiausi“, – apie išskirtinę savo kolekcijos dalį pasakojo Karolina.
Kaip atskirti, kad papuošalas vertingas?
Lankantis sendaikčių mugėse, anktikvariatuose akys raibsta nuo gausybės papuošalų, kurių tikrai ne visi yra vertingi.
Pašnekovė neslepia, kad ir pati yra prisipirkusi visko – patirtis ateina su laiku ir praktika. Tačiau yra tam tikri identifikavimo būdai, kurie gali padėti atskirti vintažą: užsegimas (kiekvienas laikmetis turi savo išskirtinumą), metalo spalva ir tekstūra, svoris bei apdirbimas.
„Jei papuošalas vardinis – žymėjimas turi būti ten, kur priklauso. Svarbu pardavėjo patikimumas ir atsiliepimai, ypač perkant internetu. Paprašykite atsiųsti nuotraukas be filtrų, dienos šviesoje ir panašiai. Strategijų daug – tai yra darbas. Užsienio mugėse ar turguose turiu strategiją eiti tik pas vyresnius žmones, nes logiška, kad pas juos gali rasti tikro vintažo. Jaunus žmones aplenkiu. Ir, žinoma, reikia tikrinti per paieškas, ar nėra padirbinių kiniškose pardavimų platformose. Jei randate analogus, būkite dvigubai įtaresni“, – patarė pašnekovė.
Anot jos, pastaruoju metu kolekcionieriai dalijasi, kad net populiariausiose Paryžiaus ar Belgijos vintažo mugėse tarp žymėtų garsių mados prekės ženklų juvelyrinių dirbinių įsimaišo padirbiniai.
„Kai išglostai ne vieną gaminį, atsiranda įgūdis atskirti ir atpažinti dizainą, savotiškai pradedi „skenuoti“. Visgi, labai mėgstu pirkti papuošalus prieš tai juos pati apžiūrėjus gyvai, tačiau dirbant Lietuvoje tai daugiau išimtis, o ne kasdienybė“, – sakė Karolina.
Vintažinių papuošalų priežiūra
Pasak pašnekovės, specialių laikymo sąlygų vintažiniams papuošalams nereikia, svarbu tik kad jie būtų sudėti atskirai į maišelius ar dėžutes, nes dažniausiai yra paauksuoti ar pasidabruoti, todėl reikia vengti trinties, ambrozijos.
„Valau dažniausiai su šiltu muiluotu vandeniu arba specialiomis servėtėlėmis, skirtomis sidabrui ir auksui blizginti. Žinoma, jie jautrūs temperatūros pokyčiams, drėgmei“, – sako ji.
Karolina neslėpė, kad vintažiniai auskarai neretai turi dėvėjimo žymių, o dėl ilgo gyvavimo ciklo, neretai pasitaiko, iškrenta perliukai, nes per dešimtmečius klijai neatlaiko – tuomet tenka perklijuoti.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
„Taip pat pasitaiko, kad atsilaisvina užsegimai, kuriuos reikia paspausti replytėmis. Turėjau įvykį, kai viena būsima nuotaka nusipirko čekiško stiklo vintažinius klipsus ir aš juos netyčia išmečiau, iškrito stikliukas. Ji norėjo būtent tų auskarų, tad teko domėtis, kaip galėčiau juos sutvarkyti. Pavyko“, – prisiminė kolekcionierė.
Kur galima rasti išskirtinių papuošalų Lietuvoje?
Pastaruoju metu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gana dažnai vyksta sendaikčių turgūs ir bagažinių turgeliai. Ar juose galima rasti unikalių vintažinių papuošalų?
„Esu buvusi daugelyje jų – pradedant Kauno bagažinių turgumi ir baigiant vasarą vykstančiu turgumi Vydmantuose. Tiesa, palyginus su užsienio turgais, Lietuvoje pavyksta rasti gana mažai kokybiško, ypatingai vardinio vintažo, bet kartais laimė nusišypso. Vis dėlto parduoti savo vintažą, manau, kad paprasčiausia yra ne kiek turgeliuose, bet internete, – teigė pašnekovė.
Aš vintažinius papuošalus vertinu ne tik finansiškai, bet ir kaip kultūrinę bei estetinę vertybę. Bet jei kažkas nori investuoti į vintažą, reikia nusiteikti ne tik pirkti, bet ir įdėti nemažai laiko bei pastangų pažįstant šią rinką. Turiu įspėti, kad ji pavergia jūsų protą ir širdį, tad būkite atsargūs“, – atvirai sakė vintažo kolekcionierė.
Pasak jos, labiausiai išvystyta vintažo rinka šiandien yra JAV: „Labai noriu ten nuvykti, darau „namų darbus“ šiuo metu. Ši šalis yra kolekcionierių svajonė.“
Europoje kokybiško vintažo verta ieškoti tokiose šalyse kaip Prancūzija, Belgija, Italija ir Jungtinė Karalystė – pasak Karolinos, ten vintažas jau seniai laikomas ne tik stiliaus, bet ir investicine bei kultūrine vertybe.
„Žinoma, šios šalys turi ilgą istoriją, ten kūrė mados korifėjai. Taip pat Japonija – ten vintažas vertinamas itin preciziškai, akcentuojant kokybę ir autentiškumą. Lietuvoje šis požiūris dar tik formuojasi ir tai puiku“, – sakė pašnekovė.
Ji gana dažnai sulaukia klausimų, kaip atskirti vintažą, kuo jis skiriasi nuo dabartinės bižuterijos: „Tai galiu pasakyti, kad anksčiau tikrai papuošalai buvo gaminami iš kokybiškesnių metalų lydinių, jų svoris, apdirbimas ir kokybė skiriasi kaip diena ir naktis.“
„Esame teisingame kelyje“
Ar vintažas, antrinis daiktų panaudojimas taps mums įprastu dalyku, įveiksiančiu greitosios mados gaminių pirkimą?
„Kadangi kartu esu Europos klimato pakto ambasadorė, daug metų kalbu apie tekstilės taršą ir pakartotinę jos panaudojimo svarbą, mano „burbule“ man atrodo, kad visiems jau tai įprasta. Visgi, tyrimai rodo, kad mes esame teisingame kelyje, tačiau erdvės augti dar turime labai daug“, – sako ji ir priduria, kad vien tai, jog perkame dėvėtą daiktą, savaime nereiškia tvarumo:
„Kur kas svarbiau, kiek ilgai jį naudojame ir kaip integruojame į savo gyvenimą. Galiausiai viskas susiveda į mūsų vartojimo sąmoningumą. Tad norisi palinkėti, kad puoštumėmės atsakingai.“
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
