Aneta prisiminė: užteko vienos frazės ir ji į savo kūną ėmė žiūrėti itin kritiškai.
„Ėmiau apžiūrinėti drauges, mamą, lyginau save su visomis moterimis. Nusprendžiau, kad mano plaukuotumas „nenormalus“, nes kitų plaukeliai vos matėsi, o mano „žėlė“. Pasitarti su kuo neturėjau – buvo gėda net klausti. Mama nesidepiliavo kūno plaukų, tad ėmiausi savarankiško plano – pasiėmusi tėčio skustuvą vonioje nusiskutau kojas. Deja, tai dariau taip nemokšiškai, kad stipriai susibraižiau. Buvo ir kraujo... Kai dabar prisimenu, baisu darosi – nelabai supratau, ką ir kaip dariau. Tiesiog norėjau atsikratyti plaukuotumo“, – paauglystę prisiminė moteris.
Ji pasakojo, kad skusti kojas tekdavo dažnai – plaukeliai ataugdavo labai greit, vešlūs ir kieti. Tad vėliau paauglė ėmė ieškoti kitų būdų, kaip su jais kovoti, ir atrado depiliaciją vašku.
