Anot jos, suknelė kadaise buvo vienas mėgstamiausių močiutės drabužių, todėl išsiskirti su ja nesinorėjo. Užuot palikusi ją gulėti spintoje, moteris nusprendė suteikti audiniui antrą šansą.
„Močiutės suknelė, kuria ji puošėsi ir kuri jai labai patiko, buvo prikelta naujam gyvenimui. Iš jos pasisiuvau gyvačiukę, į kurią pažiūrėjus visada iškyla gražūs prisiminimai ir užlieja šiluma“, – pasakoja Vaida.
Ji sako, kad pasirinktas audinys – jo forma ir stilius – jau seniai buvo išėję iš mados, tačiau kūrybiškai panaudotas jis atsiskleidė visai kitaip.
„Šiame pavidale medžiaga tikrai gražiai sužibėjo“, – tikina moteris, įrodydama, jog didžiausią vertę dažnai turi ne naujai įsigyti daiktai, o tie, kuriuose išsaugome mums brangius prisiminimus.
Kūrybai ribų nėra
Nors kasmet išmetami didžiuliai kiekiai tekstilės, ne visi spintoje gulintys drabužiai turi atsidurti atliekų konteineryje, sako Vilniaus dailės akademijos (VDA) Mados dizaino katedros dėstytoja, tvarios mados specialistė Justina Semčenkaitė.
Močiutės suknelė buvo prikelta naujam gyvenimui. Iš jos pasisiuvau gyvačiukę, į kurią pažiūrėjus visada iškyla gražūs prisiminimai
Anot jos, ypač verta išsaugoti tuos drabužius, kurie turi mums emocinę ar sentimentalią vertę. Įdėjus vos šiek tiek pastangų, jie gali įgyti pačių įvairiausių formų ir prisikelti naujam gyvenimui.
„Galima sukurti praktiškai bet ką – ribos priklauso tik nuo mūsų vaizduotės ir laiko, kurį norime tam skirti. Tvariausia kurti tokį daiktą, kuris ir toliau tarnautų bei džiugintų. Taip sentimentai persikelia į kasdienį gyvenimą, o ne lieka uždaryti spintoje kartu su senu drabužiu“, – tikina J.Semčenkaitė.
Pasak dėstytojos, ribų nėra ir sprendžiant, kokius žaislus pasiūti. Svarbiausia, kad jie būtų tokie, kurie nuoširdžiai džiugintų ir vėliau būtų naudojami, o ne numesti į kampą.
„Sakyčiau, reikėtų kurti žaislus tokius, kokie mieliausi širdžiai, kad po to būtų noras su jais žaisti, net jei žaisite ne jūs. Kai kuriamas daiktas atrodo beprasmis ir nepatinka net pačiam kūrėjui, naivu tikėtis, kad jis patiks kam nors kitam“, – pabrėžia pašnekovė.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Nebijokite sintetinių audinių
Ekspertė sako, jog renkantis audinį, iš kurio bus pasiūtas žaislas, visuomet svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį – tai padeda išvengti galimų alerginių reakcijų sąlyčio su oda metu, ypač vaikams.
„Sakyti, jog svarbu rinktis tik natūralius audinius, būtų klišė, o kartu ir netikslu – dauguma audinių nėra šimtaprocentinės vieno pluošto sudėties, nepaisant to, ką dažnu atveju nurodo etiketė.
Sintetiniai audiniai, ypač antrinio panaudojimo, nėra blogybė, jei tinkamai juos įveikliname. Būtent poliesterio turintys drabužiai dažniausiai atsiduria sąvartynuose ir sudaro didelę jų dalį, tad tai gali būti puiki kūrybinė žaliava siuvant žaislus“, – kalba J.Semčenkaitė.
Pasak VDA dėstytojos, jei žaislo norisi švelnaus, reikėtų rinktis švelnios tekstūros audinius. Pasirinkimas čia begalinis – nuo šilko iki dirbtinio kailio. O jei norisi, kad žaislas „girdėtųsi“, vertėtų naudoti šiugždančius audinius – čia tiktų net sena striukė.
„Tinka viskas – priklauso, kokio žaislo norite. Žinoma, svarbūs ir raštai. Margesni audiniai ilgiau išlaiko estetinę išvaizdą“, – akcentuoja ekspertė.
Didelių siuvimo įgūdžių nereikia
Anot J.Semčenkaitės, ne vieną žmogų nuo kūrybos sustabdo mintis, kad neturi pakankamai siuvimo patirties. Tačiau iš tiesų pradėti gali beveik kiekvienas.
„Pradžiai užtenka mokėti laikyti adatą ir siūlą, o visa kita ateina su praktika. Internete apstu vaizdo įrašų, kuriuose viskas parodoma ir paaiškinama žingsnis po žingsnio. Tad didelio išankstinio pasiruošimo nereikia – svarbiausia rasti laiko pamėginti“, – sako pašnekovė.
Galima sukurti praktiškai bet ką – ribos priklauso tik nuo mūsų vaizduotės ir laiko, kurį norime tam skirti.
Jos teigimu, pirmasis projektas nebūtinai turi būti sudėtingas. Galima pradėti nuo mažo žaisliuko iš vieno ar kelių audinių. Kartais vien to pakanka, kad žmogus atrastų kūrybos džiaugsmą ir pamatytų, kiek daug galima nuveikti iš jau turimų daiktų.
Užbaigdama pokalbį, tvarios mados specialistė pataria – jeigu svarstote, kur padėti nebenešiojamą, bet širdžiai vis dar brangų drabužį, transformuoti jį į žaislą būtų tikrai šauni idėja.
„Toks žaislas nuolat primins apie artimą žmogų taip, kaip žaislas, pasiūtas iš naujo audinio, niekada negalėtų“, – šypsosi ekspertė.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
