Kauno rajone įsikūrusią erdvę šiuo metu lanko 15 suaugusių asmenų su negalia, čia ne tik bendraujantys, bet ir užsiimantys įvairiais socialiniais ir tvarumo projektais. Vienas jų – „pasėdukų“ gamyba. Tokie tekstilės gaminiai neriami iš naudotų siūlų. O pastarieji gaunami iš senos tekstilės rūbų.
„Dirbtuvės „Tapk laisvas“ atsirado kaip iniciatyva kurti prasmingą, saugią ir įtraukią erdvę suaugusiems žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia. Pagrindinė idėja visada buvo ta pati: suteikti galimybę mokytis darbinių ir socialinių įgūdžių, stiprinti savarankiškumą, patirti bendruomeniškumą ir kurti realią vertę savo rankomis. Kiekvienam lankytojui veiklos pritaikomos pagal gebėjimus ir pomėgius. Svarbiausia – ne pagaminti kuo daugiau daiktų, o suteikti galimybę žmogui augti, mokytis, igyti darbinių igūdžių ir jaustis reikalingam“, – pasakojo Snieguolė.
Pasak jos, dirbtuvių lankytojai užsiima įvairia veikla: rūšiuoja plastmasę ir popierių, kurią vėliau perduoda atliekų perdirbėjams, neria ir mezga iš antrinių žaliavų, rūšiuoja, veria ir sega etiketes karoliams, tvarko aplinką – priima ir kitus užsakymus iš verslo bei privačių žmonių.
Kad tvarumo, perdarymo idėjos dirbtuvių bendruomenei nesvetimos, liudija ir pelnyti apdovanojimai: 2021 m. dirbtuvės gavo „Atliekų kultūros“ apdovanojimą – „Metų pasiaukojimas 2021“.
2023 metais Socialinių inovacijų konkurse VšĮ „Tapk laisvas“ socialinės dirbtuvės kategorijoje „Žaliasis socialinis darbas“ buvo nominuoti už veiklą tvarumo srityje.
Kasmet dirbtuvių nariai lanko įvairius tvarumo festivalius Lietuvoje, pristatydami savo gaminius ir edukacijas, dalyvauja „Darom“ akcijose.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Kaip gimė idėja pasiūlyti gaminti tvarius „pasėdukus“?
Pasak Snieguolės, viskas įvyko natūraliai: „Ieškojome veiklos, kuri būtų prasminga asmenims su negalia, pritaikoma skirtingiems jų gebėjimų lygiams bei naudinga aplinkai. Kadangi socialinės dirbtuvės nuo pat pradžių buvo orientuotos į tvarumą: gaminome ir tebegaminame gaminius iš antrinių žaliavų – pirmiausia gaminome nertus kilimėlius.
Pasėdukų idėja atsirado norint pagerinti mūsų pačių gerbūvį socialinėse dirbtuvėse. Nėrėme pasėdukus ant kėdžių, kad būtų minkščiau, tada sugalvojome į vidų įdėti porolono (kad sėdėti būtų dar patogiau). Beje, savo pasėdukus naudojame ne vien pasiminkštinti kėdes – ant jų sėdime lauke, ant grindų.“
Anot pašnekovės, pasėdukams gaminti naudoji megzti rūbai, šalikai. Tai tapo puikiu būdu parodyti, kad senas daiktas gali įgyti naują gyvenimą.
Viskas – iš „antrų rankų“
Porolono atliekas dirbtuvių lankytojai gauna iš baldų fabrikų. O kitas žaliavas dažniausiai dovanoja bendruomenės nariai. „Žmonės atneša nebenešiojamus drabužius – megztinius, šalikus. Megzti drabužiai gali būti iš įvairių siūlų, svarbu, kad būtų galima išardyti. Netinka tik tokie rūbai kurie nesiardo. Jei pritrūksta žaliavos, lankomės dėvėtų rūbų parduotuvėse, kuriose perkame arba prekybininkai mums dovanoja nereikalingus megztinius“, – pasakojo Snieguolė.
Pats procesas vyksta trim etapais: pirmiausia megztiniai ar šalikai ardomi ir iš siūlų suvejami kamuoliukai. Tuomet prasideda kūryba: derinamos siūlų spalvos, storis.
Žmonės atneša nebenešiojamus drabužius – megztinius, šalikus. Megzti drabužiai gali būti iš įvairių siūlų, svarbu – kad būtų galima išardyti.
„Pavyzdžiui, iš kelių spalvų vejame vieną didelį siūlų kamuolį – iš jo ir bus neriamas pasėdukas“, – paaiškino dirbtuvių vadovė.
Toks gaminys neriamas tarsi servetėlė – iš mažo ratuko su kiekviena eile jį vis didinant: „Apskritimas neriant didėja tol, kol pasiekiamas norimas skersmuo. Svarbu reguliariai matuoti, kad kraštai nesiraukšlėtų ir nesibanguotų. Pasėdukai gali būti pagaminti su aplikacijomis, arba be papildomo dekoro. Diametras – nuo 35 iki 55cm. Viduje dedamas baldinis porolonas, kurio storis apie 5–7cm.“
Anot pašnekovės, vidutiniškai vienam pasėdukui prireikia 1–2 trikotažinių megztinių ar kelių šalikų, priklausomai nuo siūlo storio.
Greta pasėdukų, neretai neriami ir kilimėliai, kurie yra didesni (diametras priklauso nuo užsakovo pageidavimo – gali būti apie 80-100 cm).
„Viską daro dirbtuvių lankytojai – patys ardo, derina spalvas, neria... Tokie pasėdukai ar kilimėliai – jų rankų darbas“, – pabrėžė socialinių dirbtuvių „Tapk laisvas“ vadovė.
Nuo žaislų iš lino iki pirkinių krepšių
Pasėdukai ir kilimėliai – tik maža dalis gaminių, kuriuos socialinių dirbtuvių lankytojai sukuria iš antrinių žaliavų.
Pasak Snieguolės, dirbtuvėse siuvami vaikiški žaislai iš lino, vaikiški migdukai, prijuostės, siuvinėti lininiai pirkinių krepšiai, rankinės, neriamos servetėlės, rankinės, apykaklės, skarelės, plaukų aksesuarai, smulkūs rankdarbiai – raktų pakabukai, apyrankės, kaklo pakabukai. Taip pat gaminamos šventinės dekoracijos, dekoratyvinės pagalvėlės, pasėdukai.
Svarbiausia, kad visi gaminiai kuriami iš siuvyklų atiduotų audinių atraižų arba žmonių atneštų medžiagų, siūlų, bižuterijos. Kitaip tariant – dirbtuvėse „šiukšlėms“ suteikiamas naujas gyvenimas.
„Mūsų gaminių galima įsigyti mugėse, bendruomenės renginiuose ar tiesiogiai susisiekus su socialinėmis dirbtuvėmis. Visos gautos lėšos skiriamos dirbtuvių veiklai. Visgi svarbiausia, kad gaminiai džiugina kitus. Pvz., pasėdukai su emocijų aplinkacijomis džiugina vaikus darželyje. Galvojame, kad tokie pasėdukai puikai tarnautų ir priedangose, slėptuvėse, kur kėdžių nėra ar jų nepakanka, o sėdėti ant šaltos žemės gali tekti ilgai. Taigi, idėjų tikrai turime“, – neslepia pašnekovė.
Visi gaminiai kuriami iš siuvyklų atiduotų audinių atraižų arba žmonių atneštų medžiagų, siūlų, bižuterijos. Kitaip tariant – dirbtuvėse „šiukšlėms“ suteikiamas naujas gyvenimas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
