Kas yra duonvaisis?
Duonvaisis (lot. Artocarpus altilis) – tai tropinis vaisius, kilęs iš Pietryčių Azijos, tačiau dabar auga ne tik ten. Duonvaisis yra medis, kurio aukštis gali pasiekti 10–20 metrų. Vaisiai yra dideli, vienas gali sverti nuo 4 iki 35 kg, su žalsva arba geltona, spygliuota žieve ir minkštu, kreminiu minkštimu viduje.
Kad duonvaisis augtų natūraliai, reikia tam tikrų gamtinių sąlygų. Idealiausios - tropinis arba subtropinis klimatas, kur netrūksta šilumos ir drėgmės. Lietuvoje šių sąlygų nėra, tačiau duonvaisį galima auginti šiltnamyje arba kaip kambarinį augalą.
Svarbu užtikrinti pakankamą šviesą (bent 6–8 valandas per dieną), drėgmę ir šiltą temperatūrą (ne žemesnę nei +15 °C). Jauni medeliai gali būti laikomi šiltnamyje, o vasarą – lauke, tačiau žiemą būtina juos grąžinti į patalpą.
Duovaisio vaisiai formuojasi praėjus maždaug 3-4 mėnesiams po augalo nužydėjimo. Nuo vaisiaus užsimezgimo iki pilno sunokimo, kai duonvaisį galima vartoti, užtrunka 4-6 mėnesius. Vienas subrendęs medis gali duoti nuo 50 iki 200 vaisių per metus. Tropikuose, pvz., Havajuose, Karibuose, Polinezijoje, duonvaisių derlius būna ne kartą, bet 2-3 per metus.
O kai kurios veislės gali nepertraukiamai duoti derlių visus metus. Visgi dažniausiai būna vienas pagrindinis sezono derlius, o vienas - mažesnis.
Pasodinus duonvaisį pirmojo derliaus galima sulaukti po 2-6 metų, priklausomai nuo auginimo sąlygų, pvz., ar medis augintas iš sėklos, ar iš sodinuko).
Pasaulyje žinomos kelios duonvaisių veislės, tačiau Lietuvoje dažniausiai auginamos veislės, pritaikytos šiltnamių sąlygoms, pavyzdžiui, „Gold Nugget" ir „Black Gold“. Šios veislės yra atsparesnės šalčiui ir geriau prisitaiko prie vietinių sąlygų.
Kaip vartoti duonvaisį?
Duonvaisiai valgomi trim būdais:
-
Žali: prinokę vaisiai yra saldūs, su banano ir ananaso skonio atspalviais;
-
Termiškai apdoroti: duonvaisius galima kepti, troškinti arba virti. Termiškai apdoroti duonvaisiai yra švelnios tekstūros, skonis primena duoną.
-
Džiovinti: vaisiai gali būti džiovinami ir vartojami kaip užkandžiai ar ingredientai įvairiuose patiekaluose. Būtent džiovintų duonvaisių pastaraisiais metais galima rasti visuose Lietuvos prekybos centruose.
Keletas patiekalų iš duonvaisių, kuriuos nesunkiai pasiruošite
Keptas duonvaisis (angl. Roasted breadfruit)
-
Supjaustomas skiltelėmis, apšlakstomas aliejumi, pabarstomas druska ir kepamas orkaitėje ar ant žarijų. Išorė tampa traški, o vidus primena bulvę ar duoną. Puikus garnyras mėsos, žuvies patiekalams.
Duonvaisių traškučiai
-
Plonai supjaustomi ir kepti orkaitėje – išeis kaip traškučiai, panašūs į bulvių, tik su ananaso poskoniu.
Troškiniai ir kariai
-
Duonvaisis yra įprastas ingredientas indiškuose, tailandietiškuose ar Karibų virtuvės troškiniuose. Duonvaisis sugeria prieskonius kaip kempinė arba mums geriau pažįstamas baklažanas. Todėl ruošiant patiekalus reikėtų į tai atsižvelgti.
Keptuvėje keptas duonvaisis su svogūnais ir česnakais
-
Supjaustykite duonvaisį riekelėmis, apkepkite įkaitintame aliejuje su mėgstamais prieskoniais ir turėsite paprastą, sotų garnyrą.
Duonvaisio „bulvių“ košė
-
Kaip ir bulves, nuskustą duonvaisį supjaustykite norimo dydžio riekelėmis ir virkite su druska. Išvirusius gabalėlius sutrinkite su sviestu ir prieskoniais – tai bus naujo skonio alternatyva pamėgtai bulvių košei.
Duonvaisio pyragas ar duonainis
-
Duonvaisis tinka ir desertams. Pvz., prinokęs minkštimas gali būti sutrinamas ir kepamas kaip bananų duona. Išėmus iš orkaitės šį kepinį turėsite minkštą, saldų ir aromatingą pyragą.
Kokosiniai blyneliai su duonvaisiu
-
Duonvaisis dažnai naudojamas kaip sudėtinė vaisių ir daržovių blynelių dalis. Pvz., jis gali būti sumaišomas su kokosų pienu, miltais, kiaušiniais. Kepti blyninėje ar ant keptuvės kaip ir įprastus blynus, o valgyti su pamėgtais priedais - šaldytomis uogomis, medumi ar sirupu.
Vaisių salotos
-
Prinokusio duonvaisio gabaliukai maišomi su kitais egzotiniais vaisiais (manga, papaja, ananasu) - išeis egzotiško skonio vaisių salotos, kurios užburs gaivumu.
Duonvaisio ledai ar šerbetas
-
Prinokęs vaisius sutrinamas ir užšaldomas su kokosų pienu ar natūraliu sirupu. Paprasta, greita, be to, tokie ledai ne tik atgaivins, bet ir bus sveikesni.
Dar keletas patarimų:
-
Sunokęs duonvaisis – saldus, minkštas, todėl tinkamiausias desertams.
-
Nesunokęs – krakmolingas, neutralaus skonio, todėl idealus kaip bulvių pakaitalas.
-
Duonvaisį galima derinti su įvairiais priedais, tačiau geriausiai jis „draugauja“ derinyje su kokosų pienu, karijomis, česnakais, ciberžole ir šokoladu.
Kokių medžiagų, reikalingų organizmui, yra duonvaisyje?
Duonvaisiai yra maistingi: juose gausu kalio, vitamino C, B grupės vitaminų, skaidulų ir baltymų. 100 g vaisiaus suteikia apie 103 kcal.
Duonvaisis yra svarbus maisto šaltinis daugelyje tropinių regionų dėl savo turtingo maistinių medžiagų kiekio. Jis yra geras angliavandenių šaltinis, taip pat turi baltymų, skaidulų ir įvairių vitaminų bei mineralų, įskaitant vitaminą C, B grupės vitaminus, kalcį ir geležį. Dėl savo maistinės vertės ir universalumo, duonvaisis yra vertinamas kaip potencialus maisto trūkumo ir bado mažinimo sprendimas tropiniuose regionuose.
Džiovintų duonvaisių maistinė vertė gali skirtis nuo šviežių, nes džiovinimo procesas koncentruoja tam tikras maistines medžiagas ir kalorijas. Be to, džiovintų duonvaisių sudėtyje yra palmių aliejaus. Kaip rašo metro.co.uk, daugiausia problemų sukelia hidrintas arba iš dalies hidrintas palmių aliejus. Dažnai ant maisto produktų pakuočių gamintojai net nesivargina tiksliai įvardyti aliejaus rūšies, tiesiog parašo, kad sudėtyje yra augalinio aliejaus. Vis dėlto, jei matote, kad produkto sudėtyje yra hidrintas arba iš dalies hidrintas palmių aliejus, jo geriau nepirkite.
Blogajame palmių aliejuje nėra transriebalų, tačiau gausu prisotintųjų riebalų, kurie kelia didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Nereikėtų piktnaudžiauti
Kaip portalui 15min sakė dietistė Rima Novikevičiūtė, džiovinti duonvaisiai gali būti naudingi mūsų sveikatai.
„Kaip ir kiti džiovinti vaisiai duonvaisiai turi nemažą kiekį vitaminų (C,B6, A), mineralų (magnio, kalio, mangano), antioksidantų. Taip pat juose randama nemažai skaidulų, kurios naudingos virškinimo sistemai, cukraus kontrolei kraujyje bei padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Be to, duonvaisiai pasižymi ir šiek tiek didesniu baltymų kiekiu, palyginus su kitais vaisiais“, – teigia mitybos specialistė.
Pasak jos, džiovinimo metu vaisiai susitraukia, išgaruoja vanduo ir, nors kalorijų kiekis išlieka tas pats, tokiuose vaisiuose yra daugiau koncentruoto natūralaus cukraus.
„Dėl šių priežasčių džiovintais duonvaisiais nederėtų piktnaudžiauti ir juos vartoti saikingai. Užtenka saujelės per dieną. Dėl mažo glikimeninio indekso nedidelis kiekis duonvaisių yra tinkamas ir sergantiems cukriniu diabetu. Žinoma, visada svarbu, kad racione vyrautų kuo daugiau sveikatai palankių produktų“, – paaiškino R.Novikevičiūtė.
Pašnekovė pabrėžė, kad renkantis džiovintus duonvaisius, svarbu visuomet įsitikinti, ar nėra pridėtinių cukrų, pavyzdžiui, gliukozės sirupo, fruktozės ar medaus, siekiant pagerinti jų skonį, spalvą bei galiojimo laiką.
„Pridėtiniai cukrūs padidina džiovintų vaisių kalorijų kiekį ir glikemijos indeksą, o tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Taip pat sudėtyje neturėtų būti konservantų sulfitų, sieros dioksido, kurie gali sukelti viduriavimą“, – į ką atkreipti dėmesį, perkant šiuos džiovintus vaisius, patarė dietistė.
Į klausimą, ar duonvaisiai naudingesni negu kiti plačiai paplitę užkandžiai, pavyzdžiui, bulvių traškučiai, mitybos specialistė atsakė užtikrinai: „Duonvaisiai tikrai bus naudingesni už bulvių traškučius ar kitus užkandžius, kurie yra kepti riebaluose. Tinkamai pasirinkę džiovintus duonvaisius, juose nerasime hidrintų riebalų, pridėtinių cukrų ar kitų priedų, kurie yra itin populiarūs kituose užkandžiuose bei turi neigiamos įtakos sveikatai.“
Kodėl taip išpopuliarėjo?
Vos prieš kelerius metus Lietuvos prekybos vietose atsiradę džiovinti duonvaisiai netruko pavergti lietuvių. Dietistės R.Novikevičiūtės, tai lėmė jų skoninės savybės.
„Iš tiesų dėl unikalaus skonio, saldumo, traškumo lietuviams duonvaisiai tampa vis patrauklesni. Jais galima gardinti įvairius patiekalus, patogu pasiimti į keliones, išvykas. Kaip jau minėjau, ir maistine verte turi nemažai pliusų. Taip pat duonvaisių pasiūla didėja, kas lemia geresnę kainą“, – sakė pašnekovė.
Apžvelgdama visų Lietuvoje parduodamų džiovintų vaisių pasiūlą, dietistė paaiškino, kurie iš jų palankiausi mūsų sveikatai.
„Lietuvoje jų turime nemažą pasirinkimą ir naudingiausi yra tie, kurie yra be papildomų priedų: pridėtinių cukrų, konservantų, riebalų. Visgi, visada verta prisiminti, kad svarbu, jog mityboje vyrautų įvairovė, nes kiekviena džiovintų vaisių rūšis yra savaip naudinga. Taip pat pakartosiu ir tai, kad džiovinant vaisius išgaruoja juose esantis vanduo, bet kalorijos išlieka, susikoncentruoja natūralus cukrus, todėl reiktų valgyti saikingai – saują per dieną. Be to, nepamirškite džiovintų vaisių prieš vartojimą nuplauti, nes jie tikrai nebūna švarūs“, – priminė pašnekovė.
