Kai kurie žmonės sako, kad gyventi vienkiemyje, kuris nutolęs nuo kaimynų, bijotų. Tačiau tik ne Eliza Bielinė, kuri kartu su vyru iškeitė miestą į kaimą ir savo sprendimą prireikus pakartotų dar ne vieną kartą.
„Taip nutiko, kad mes vienkiemį ir žemę šalia jo gavome dovanų nuo vyro tėvų. Nusprendėme, kad statysime vasarnamį. Tuo metu gyvenome Vilniuje ir vykdėme statybas, kol atėjo jausmas, kad kaime mums labai patinka“, – sako Eliza, gimusi ir augusi mieste. Ji prideda, kad vasarnamis virto namu, kuriame galima gyventi visais metų laikais, o ji kartu su vyru nusprendė palikti sostinę ir persikelti į vienkiemį.
„Aš viena vienkiemyje turbūt negyvenčiau, nes reikia įdėti labai daug darbo. Nėra taip, kaip daugelis galvoja, kad ateini ir mėgaujiesi gamta. Visi žino, kad turint nuosavą namą, priežiūros reikia daug. Todėl tie, kurie nori keisti gyvenimo būdą, keltis į kaimą ar vienkiemį, turėtų mėgti darbus lauke. Nes jeigu po darbo norite skaityti knygą ar žiūrėti televizorių, toks gyvenimo būdas būtų per sunkus. Reikia darbštumo. Mes jau ne vienerius metus gyvename vienkiemyje ir to tikrai nekeisčiau į nieką kitą. Bet taip yra dar ir dėl to, kad mes su vyru puikiai pasiskirstėme darbais“, – savo patirtimi dalinasi Eliza.
