Apie tai, kaip vištieną ruošti ne tik skaniai, bet ir saugiai, pasakoja „Vilniaus paukštyno“ Kokybės kontrolės departamento vadovė Aurelija Choružaja.
Pirmiausia – saugus produktas
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažniau pasirodo pranešimų apie salmonelės atvejus, todėl maisto kokybės ir saugos ekspertai primena, kad maisto sauga prasideda nuo atsakingų sprendimų visoje grandinėje – nuo žaliavų ir broilerių auginimo iki produkto vartotojo namuose.
„Maisto sauga reikalauja nuolatinės kontrolės kiekviename etape. „Vilniaus paukštyne“, kontroliuodami visą gamybos grandinę, didelį dėmesį skiriame prevencijai, atsekamumui bei reguliariems tyrimams, kurie atliekami tiek mūsų vidinėje, tiek išorinėse akredituotose laboratorijose“, – sako specialistė.
Ji priduria, kad didžioji dalis viešojoje erdvėje minimų atvejų yra susiję su įvežtine produkcija, todėl vartotojams verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į produkto kilmę bei gamintoją.
A.Choružaja taip pat primena, kad net ir kokybišką produktą svarbu tinkamai paruošti namuose. Žalią vištieną rekomenduojama laikyti atskirai nuo jau paruošto maisto, salotų ar užkandžių, o gaminant naudoti atskiras lenteles ir įrankius žaliai mėsai.
„Didžiausia rizika dažniausiai kyla dėl kryžminės taršos – kai tais pačiais įrankiais ar paviršiais liečiamasi prie žalios mėsos ir jau paruošto maisto. Taip pat labai svarbu vištieną tinkamai iškepti“, – aiškina „Vilniaus paukštyno“ atstovė.
Vienas gajausių mitų – vištienos plovimas
Nors daugelis iki šiol mano, kad žalią vištieną prieš kepimą būtina nuplauti, specialistai tai vadina vienu gajausių mitų. Dažnai manoma, kad taip nuo mėsos pašalinamos bakterijos ar nemalonus kvapas, tačiau realybėje toks įprotis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Plaunant žalią vištieną, vandens lašeliai kartu su bakterijomis gali pasklisti ant kriauklės, stalviršio, indų ar kitų virtuvės paviršių. Ypač grilio sezono metu, kai maistas dažnai ruošiamas lauke ar mažesnėse erdvėse, padidėja kryžminės taršos rizika.
Ji primena, kad bakterijos žūsta tinkamai kepant, todėl papildomas plovimas nėra reikalingas. Jei norisi pašalinti drėgmės perteklių, vištieną rekomenduojama tiesiog nusausinti popieriniu rankšluosčiu prieš dedant ant grilio.
Ką svarbu žinoti ruošiant vištieną grilyje?
Ekspertė primena, kad svarbiausia – neskubėti. Vištienai reikia tolygios kaitros ir pakankamo laiko iškepti. Dažna klaida – mėsa dedama ant per stiprios ugnies, todėl išorė apskrunda labai greitai, tačiau vidus lieka neiškepęs.
„Vienintelis patikimas kriterijus – vidinė temperatūra. Ji storiausioje vietoje turi siekti bent 74–75 laipsnius“, – sako A.Choružaja. Būtent todėl ruošiant didesnius vištienos gabalus ar kepant grilyje rekomenduojama naudoti maisto termometrą.
Pasak maisto kokybės ekspertės, viena dažniausių klaidų – pernelyg stipri kaitra. Tuomet išorė greitai apskrunda, tačiau vidus gali likti neiškepęs.
„Svarbu vištieną kepti tolygiai ir neskubėti. Tik tinkamai termiškai apdorota mėsa yra saugi vartoti“, – aiškina specialistė.
Ji taip pat rekomenduoja vengti atviros liepsnos. Nuo varvančio marinato ar riebalų užsiliepsnojusi ugnis gali greitai apskrudinti paviršių, tačiau mėsa iškeps netolygiai.
Kaip saugiai pasiruošti gaminimui gamtoje?
Vasarą daugelis vištieną ruošia išvykoms, savaitgaliams gamtoje ar grilio vakarams, todėl ypač svarbu pasirūpinti tinkamu mėsos laikymu ir transportavimu.
„Vilniaus paukštyno“ atstovė rekomenduoja marinuotą vištieną iki kepimo laikyti šaltai ir nepalikti jos ilgesniam laikui saulėje ar šiltoje aplinkoje.
„Jei vištieną vežatės į gamtą, svarbu naudoti kokybišką šaltkrepšį su ledukais ar šaldymo elementais. Vištienos temperatūra neturėtų viršyti +4 laipsnių“, – primena A.Choružaja.
Ji taip pat pataria žalią mėsą laikyti sandariai supakuotą ir atskirai nuo jau paruošto maisto, daržovių ar užkandžių.
