Sekite 15min Google
Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai tyrė, kaip ketogeninė dieta veikia žarnyno ląsteles ir ar ji gali turėti įtakos vėžio vystymuisi, rašo „ScienceDaily“.
Ketogeninės mitybos pagrindas – didelis riebalų kiekis ir itin mažas angliavandenių vartojimas. Kai organizmui ima trūkti gliukozės, jis energijai gauti daugiau naudoja riebalų. Jiems skaidantis susidaro medžiagos, vadinamos ketoniniais kūnais.
Ankstesni tyrimai rodė, kad ketogeninė dieta gali turėti apsauginį poveikį storajai žarnai. Tačiau mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar panašus poveikis pasireiškia ir plonojoje žarnoje.
Naujame tyrime, paskelbtame prestižiniame mokslo žurnale „Nature“, mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis, turinčiomis genetinį polinkį sirgti žarnyno vėžiu.
Gyvūnai buvo suskirstyti į grupes: vieni maitinti pagal ketogeninės dietos principus, kiti gavo įprastą pašarą, o treti – daug riebalų ir kalorijų turintį maistą.
Rezultatai nustebino tyrėjus. Ketogenine dieta maitintoms pelėms plonosios žarnos navikai išsivystė dažniau nei įprastai maitintiems gyvūnams.
Nors ketogeninės dietos besilaikiusios pelės nenutuko, jų navikų dažnis buvo panašus, o kai kuriais atvejais net didesnis nei gyvūnų, gavusių itin kaloringą, riebų maistą.
Tuo metu storojoje žarnoje pastebėtas priešingas poveikis – ketogeninė mityba slopino navikų formavimąsi.
Mokslininkai nustatė, kas skatino ląstelių dauginimąsi
Iš pradžių tyrėjai manė, kad nustatytus pokyčius gali lemti ketoniniai kūnai, susidarantys organizmui energijai naudojant riebalus.
Tačiau papildomi eksperimentai atskleidė kitą mechanizmą. Paaiškėjo, kad plonosios žarnos navikų vystymasis buvo susijęs ne su ketonais, o su intensyvesniu riebalų skaidymu žarnyno ląstelėse.
Šis procesas suaktyvina PPAR baltymų grupę, kuri skatina žarnyno kamieninių ląstelių dauginimąsi. Kuo aktyviau šios ląstelės dalijasi, tuo daugiau galimybių atsirasti pakitimams, galintiems paskatinti vėžio vystymąsi.
Tačiau intensyvus kamieninių ląstelių dauginimasis savaime nėra žalingas. Šios ląstelės padeda atkurti žarnyno gleivinę po pažeidimų ar ligų.
MIT mokslininkas Omeras Yilmazas aiškina, kad didesnis kamieninių ląstelių skaičius leidžia plonajai žarnai veiksmingiau atsikurti, tačiau pernelyg aktyvus jų dauginimasis gali padidinti navikų susidarymo tikimybę.
Kodėl ta pati dieta skirtingai veikia žarnyną?
Vienas svarbiausių tyrimo atradimų – priešingas ketogeninės dietos poveikis dviem gretimoms virškinamojo trakto dalims. Mokslininkai kol kas negali iki galo paaiškinti, kodėl plonojoje žarnoje suaktyvėja navikų formavimasis, o storojoje žarnoje jis slopinamas.
Pasak O.Yilmazo, šios išvados primena, kad tos pačios dietos poveikis skirtingiems organizmo audiniams gali labai skirtis. Tai, kas naudinga vienam audiniui, nebūtinai bus naudinga kitam.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į ketonų papildus ir gėrimus, kurie pastaraisiais metais išpopuliarėjo tarp ketogeninės dietos šalininkų.
Kadangi eksperimente nustatytas poveikis buvo susijęs su riebalų apykaita, o ne su pačiais ketoniniais kūnais, mokslininkai nemano, kad ketonų papildai sukeltų tokius pačius žarnyno pokyčius.
Ar ketogeninė dieta gali padidinti vėžio riziką žmonėms?
Tyrimo rezultatai kelia naujų klausimų apie ilgalaikį ketogeninės mitybos poveikį, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad išvadų dar negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms.
Eksperimentai atlikti su pelėmis, kurios turėjo genetinį polinkį vystytis žarnyno navikams. Todėl tyrimas neįrodo, kad ketogeninė dieta sukelia ar didina žarnyno vėžio riziką žmonėms.
Tyrėjų teigimu, ypač svarbu toliau aiškintis galimą poveikį žmonėms, turintiems paveldimų ligų, didinančių žarnyno vėžio tikimybę, pavyzdžiui, šeiminę adenomatozinę polipozę.
Mokslininkai planuoja tęsti tyrimus, siekdami nustatyti, kodėl ta pati mityba skirtingose žarnyno dalyse sukelia tokius nevienodus biologinius pokyčius.
