Sekite 15min Google
Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime su pelėmis nustatyta, kad ketogeninė dieta buvo susijusi su dažnesniu navikų formavimusi plonojoje žarnoje. Tuo pat metu storojoje žarnoje pastebėtas priešingas poveikis – navikų vystymasis buvo slopinamas, rašo Medicalxpress.
Tas pats mitybos būdas – skirtingas poveikis
Ketogeninė dieta pradėta taikyti dar XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje gydant epilepsiją. Pastaraisiais dešimtmečiais ji išpopuliarėjo ir kaip svorio mažinimo bei ilgaamžiškumo siekiančių žmonių mitybos būdas.
Laikantis šios dietos didžiąją dalį energijos organizmas gauna iš riebalų, o angliavandenių suvartojama labai mažai. Dėl to organizmas vietoj gliukozės ima aktyviau naudoti riebalų rūgštis, o jų skaidymo metu susidaro ketoniniai kūnai.
2022 metais taip pat žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas buvo parodęs, kad ketogeninė dieta gali slopinti storosios žarnos vėžio vystymąsi. Tuomet manyta, kad svarbų vaidmenį turi vienas iš ketoninių kūnų – beta hidroksibutiratas.
Naujajame tyrime MTI mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar toks pat poveikis pasireiškia ir plonojoje žarnoje.
Plonojoje žarnoje navikų daugėjo
Mokslininkai peles, genetiškai linkusias į žarnyno vėžį, suskirstė į tris grupes. Vienos buvo maitinamos ketogenine dieta, kitos – įprasta, o trečios – daug riebalų ir kalorijų turinčiu maistu.
Paaiškėjo, kad ketogeninės dietos grupėje plonosios žarnos navikai formavosi dažniau nei kontrolinėje grupėje. Nors šios pelės nenutuko, navikų dažnis buvo panašus arba net didesnis nei gyvūnų, gavusių kaloringą ir daug riebalų turintį maistą.
Tolesni tyrimai parodė, kad navikų vystymąsi skatino ne ketoniniai kūnai, o būdas, kuriuo žarnyno ląstelės naudojo su maistu gaunamus riebalus energijai.
Šis procesas vadinamas riebalų rūgščių oksidacija. Jis aktyvina tam tikrus baltymus, kurie skatina kamienines žarnyno ląsteles daugintis.
„Didesnis kamieninių ląstelių kiekis gali būti naudingas, kai plonąją žarną reikia atkurti po ligos ar pažeidimo. Tačiau kita medalio pusė – kuo aktyviau jos dauginasi, tuo didesnė tikimybė, kad dalis ląstelių gali tapti vėžinėmis“, – aiškino vienas tyrimo autorių, prof. Omeras Yilmazas.
Storojoje žarnoje – priešingas rezultatas
Mokslininkus nustebino tai, kad ta pati ketogeninė dieta storojoje žarnoje veikė priešingai – joje navikų formavimasis buvo slopinamas.
Anot O.Yilmazo, rezultatai rodo, kad net ir toje pačioje virškinimo sistemoje dieta skirtingus audinius gali veikti nevienodai.
„Tai, kas vienam audiniui gali būti naudinga, kitam gali būti žalinga. Todėl turime labai atsargiai vertinti bendras išvadas apie tokių dietų poveikį“, – teigė mokslininkas.
Tyrėjai dabar siekia išsiaiškinti, kodėl ta pati mityba gretimose žarnyno dalyse sukelia tokį skirtingą poveikį.
Tyrimas taip pat parodė, kad nei galimas navikų skatinimas plonojoje žarnoje, nei apsauginis poveikis storojoje žarnoje nebuvo tiesiogiai susiję su ketoniniais kūnais.
Todėl, mokslininkų vertinimu, komerciniai ketonų papildai ar gėrimai neturėtų sukelti tokio pat poveikio, koks pastebėtas laikantis ketogeninės dietos.
Autoriai pabrėžia, kad tyrimo išvados ypač svarbios tolesniems darbams, nes plonosios žarnos navikų atvejų pastaraisiais dešimtmečiais daugėja, o didžiausia rizika tenka žmonėms, turintiems paveldimų ligų, kurios didina žarnyno vėžio tikimybę.