Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kulinarinis detektyvas: ko iš tiesų buvo dedama į „grynos mėsos“ sovietines dešras?

„Facebook“ sparčiai plinta vaizdas, kuriame skelbiama apie „nepaprastai aukštą“ sovietinių mėsos gaminių kokybę ir „nepamirštamą“ jų skonį. Dėl skonio nesiginčijama, tačiau tikroji to meto dešrų sudėtis nebuvo pati geriausia.
Dešra sovietmečiu
Dešra sovietmečiu / Telegram nuotr.

Žinutę „Facebook“ tinkle sudaro nuotrauka, tikriausiai iš sovietinio leidinio, kurioje matyti dešrų skyrius vienoje SSRS parduotuvių.

Nuotrauką lydi komentaras: „Sovietinę dešrą daugelis prisimena dėl jos aukštos kokybės ir natūralaus skonio“.

Dėl skonio nesiginčijama, tačiau teiginius apie aukštą kokybę ir natūralių ingredientų naudojimą mėsos gaminiuose sovietmečiu galima objektyviai išmatuoti ir įvertinti.

Sovietinėje ekonomikoje visi produktai teoriškai turėjo atitikti valstybinius standartus – GOST'us, kurie buvo centralizuotai nustatyti nuo 1925 metų.

GOST (rus. Государственный стандарт – valstybinis standartas) – viena iš pagrindinių SSRS buvusių standartų kategorijų.

Iki šiol dalis žmonių tiki, neva viskas, kas buvo gaminama laikantis šių standartų, buvo taip kokybiška, jog būtų tikę net karalių stalui.

Tačiau iš tiesų GOST normatyvuose buvo nurodomas tik procentinis sudedamųjų produkto dalių santykis ir skelbiama, kuo jas galima pakeisti.

Telegram nuotr./Dešra sovietmečiu
Telegram nuotr./Dešra sovietmečiu

Standartai nelygu kokybė

Pavyzdžiui, nuo 1981 m. rugpjūčio 1 d. galiojo GOST 23670-79, pavadinimu „Virtos dešros, dešrelės ir dešrelės, mėsos kepiniai. Techninės sąlygos“.

Pažymėtina, kad šis standartas Rusijoje oficialiai galiojo iki 2005 m. sausio 1 d., nors per tą laiką jis buvo daug kartų keistas.

Jame nustatytas tam tikras produkto kokybės lygis: nurodytos įvairių maisto komponentų panaudojimo normos, priimtina išvaizda ir kt.

Tačiau pastabose taip pat nurodoma, kokius produktus kuo galima pakeisti.

Garsusis 1979 metų dešrelių ir dešrų valstybinis standartas GOST 23670-79 redaguotas 1980-aisiais. Jame rašoma, kad kiaulienos ar avienos mėsos masės, maistinės kraujo plazmos, krakmolo ir kvietinių miltų mišiniu galima keisti gryną mėsą gaminiuose.

Taigi, mėsos masę buvo leista keisti „jautienos, kiaulienos ar ėrienos mėsos mase, gauta apdorojant kaulus druskos tirpaluose“.

Taip pat buvo galima vietoje vandens įmaišyti „paskerstų gyvūnų kraujo plazmos (serumo)“ nuo 5 iki 15 proc.

Viską vainikavo ši nuostata:

„Vietoje jautienos, kiaulienos, avienos leidžiama kartu naudoti baltymų stabilizatorių, jautienos, kiaulienos ar avienos mėsos masę, maistinę kraujo plazmą (serumą), krakmolą arba kvietinius miltus“.

Taigi, net griežtai pagal GOST standartus pagamintoje stalo dešroje, kurią turėtų sudaryti 99 proc. jautienos ir kiaulienos, mėsos gali ir išvis nebūti arba būti labai mažai.

Telegram nuotr./Dešra sovietmečiu
Telegram nuotr./Dešra sovietmečiu

Deficitas ir propaganda

Oficialūs valstybiniai standartai ir normos SSRS buvo skirtos vidaus propagandai skleisti, siekiant nuraminti piliečius, kad mėsa, kurią jie valgo, yra kokybiška.

Taip pat – jie skirti pūsti miglai į užsieniečių akis, esą Sovietų Sąjungos žmonės valgo tik aukščiausios kokybės, natūralius mėsos produktus.

Tačiau iš tiesų šalį kamavo nuolatinis maisto produktų trūkumas.

SSRS Komunistų partijos Centro Komiteto tarptautinio skyriaus darbuotojas Anatolijus Černiajevas 1980 m. savo dienoraštyje rašė:

„Normos privestos iki absurdiškų: 1981 m. Rostove prie Dono planuojamas kiekis vienam gyventojui mėsos vos 2 kg per metus.

Padėtis blogesnė nei per karą, nes tada reikėjo aprūpinti tik miestus, o dabar – ir kaimą.

Iš visur sklinda reikalavimai ir prašymai įvesti korteles, bet to neįmanoma padaryti ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir dėl to, kad tam nepakanka produktų: juk reikės duoti ribotai, bet visiems, o ne selektyviai Maskvai“.

Screenshot 2024-04-14 at 13.57.16
Screenshot 2024-04-14 at 13.57.16

Vyraujant tokioms mėsos produkcijos gamybos apimtims ir žaliavų trūkumui, buvo ieškoma įvairių „priimtinų pakaitalų“, tačiau tai neišvengiamai paveikė kokybę.

Taigi, didžioji dauguma SSRS pirkėjų vietoje mėsos gaminių dažniausiai vartodavo kaulų miltų, staliaus klijų, plazmos, krakmolo ir virtų šlapimo pūslių mišinį.

Kokybiška mėsa būdavo tik iš tų gaminių partijų, kurios skirtos specialiems paskirstytojams ir nomenklatūrai.

„Facebook“ nuotr./Maistas sovietmečio valgyklose
„Facebook“ nuotr./Maistas sovietmečio valgyklose

15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors druskos tirpale apdoroti gyvūnų kaulai, įvairūs subproduktai, miltai ir maistinė kraujo plazma gali būti laikomi natūraliais produktais, tačiau iš jų pagaminti mėsos gaminiai tikrai negalėtų būti laikomi kokybės etalonu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius