Nors šiandien Užgavėnės daugeliui pirmiausia siejasi su blynais, seniau šventinis stalas buvo kur kas įvairesnis. Vienu svarbiausių patiekalų laikytas šiupinys – pats senoviškiausias ir plačiausiai paplitęs Užgavėnių valgis. Jis buvo verdamas iš kruopų, žirnių, pupelių, miltų, lašinių ir gardinamas prieskoniais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ant stalo puikuodavosi ir kiunkė – šutintos bulvės su mėsa, riebūs kopūstai su dešra ar šonine, šaltiena, pieniški lakštiniai ar kruopos prieš pat vidurnaktį. Kai kur kepdavo rūgščius blynus, o spurgos tapdavo saldžia šventės kulminacija. Pagrindinis šventės principas – „riebiai ir sočiai“ – lėmė, kad riebaluose verdamos, purios spurgos tapo idealiu patiekalu kaupti energiją prieš prasidedantį pasninką. Apvalios, auksinės spalvos spurgos, kaip ir blynai, Užgavėnių tradicijose taip pat simbolizavo ir sugrįžtančią saulę. Karštuose taukuose verdamos spurgos buvo ne tik sotumo ženklas, bet ir apeiginis patiekalas, skirtas žiemai išvaryti bei žemei pažadinti artėjančiam pavasario darbymečiui.
Norintiems šiemet Užgavėnes paminėti ne tik blynais, bet ir prisiminti senąsias tradicijas, prekybos tinklas siūlo išbandyti du klasika tapusius patiekalus – sotų šiupinį ir purias spurgas. Jie ne tik pradžiugins artimuosius, bet ir leis pajusti tikrąją šventės dvasią.
Sočiai, šiltai ir nebrangiai: Užgavėnių šiupinys
Tradiciškai šiupinys yra viena svarbiausių Užgavėnių sriubų, kurią ruošdavo iš įvairių mėsos likučių, riebesnių ir sotesnių produktų. Šiuolaikinė versija – gardi, paprasta ir lengvai pagaminama.
4–6 porcijoms reikės:
- 500 g kiaulienos sprandinės arba šoninės;
- 2–3 vidutinio dydžio bulvių;
- 1 morkos;
- 1 vidutinio svogūno;
- 2–3 lauro lapų;
- Druskos ir pipirų pagal skonį;
- Petražolių ar krapų papuošimui;
- Kelių šaukštų grietinės paskaninimui.
Gaminimas:
Mėsą užpilkite šaltu vandeniu ir virkite ant vidutinės ugnies, kol ji suminkštės (maždaug 1–1,5 val.).
Mėsą išimkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais ir grąžinkite į puodą.
Sudėkite nuluptas ir kubeliais supjaustytas bulves, smulkintą morką ir svogūną.
Įdėkite lauro lapų, pagardinkite druska bei pipirais. Troškinkite, kol daržovės suminkštės (apie 15–20 min.).
Šiupinį patiekite karštą, paskanindami šaukštu grietinės.
Užgavėnių klasika: purios spurgos namuose
Spurgos – vienas iš labiausiai laukiamų Užgavėnių saldumynų. Norintiems ne tik saldžių blynų, bet ir kitokių desertų, spurgos gali tapti puikiu pasirinkimu. Jos turi būti purios, lengvos ir švelnaus skonio – tokios, kurios puikiai dera prie kavos ar arbatos ir gali pradžiuginti ne tik artimuosius, bet ir kolegas. Šiam tradiciniam kepiniui nereikia sudėtingų ar brangių ingredientų – vos keli paprasti produktai, kuriuos nesunku rasti parduotuvėse, leis išsikepti gardžių spurgų ir šventę paminėti neišlaidaujant.
Reikės:
- 500 g kvietinių miltų;
- 250 ml pieno (šilto);
- 1 kiaušinio;
- 30 g šviežių mielių;
- 2–3 v. š. cukraus;
- 0,5 a. š. druskos;
- 50 g sviesto (ištirpinto);
- Aliejaus kepimui;
- Cukraus pudros pabarstymui.
Gaminimas:
Mieles ištirpinkite šiltame piene su trupučiu cukraus ir palikite kelias minutes, kad pradėtų burbuliuoti.
Į dubenį suberkite miltus, druską ir likusį cukrų. Supilkite mišinį, įmuškite kiaušinį ir įpilkite ištirpintą sviestą.
Minkykite tešlą, kol ji taps elastinga ir nelimpančia. Uždenkite ją ir palikite šiltai kilti apie 1–1,5 valandos, kol padvigubės.
Pabarstykite miltų ant stalo ar kito lygaus paviršiaus ir kočiokite iškilusią tešlą. Suformuokite maždaug 1–1,5 cm storio tešlą.
Su stikline ar apvaliomis formelėmis išspauskite apskritimus.
Įkaitinkite aliejų iki 170 °C. Kepkite spurgas, kol abi pusės taps auksinės.
Išimkite ir padėkite ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų aliejus. Pabarstykite cukraus pudra ir skanaukite. Pavaišinkite jomis į namus užėjusius persirengėlius.
Skanaus!
