Sekite 15min Google
Daugeliui žmonių kava yra kasdienybės dalis, o jos poveikis sveikatai mokslininkus domina jau seniai. Ankstesni tyrimai kavos vartojimą siejo su teigiamu poveikiu, pavyzdžiui, mažesne 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto iki šiol nėra iki galo aišku, kokie biologiniai mechanizmai už tai atsakingi.
Oulu universiteto mokslininkų darbas pateikia naujų užuominų. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „European Journal of Nutrition“.
Daugiau raumenų, mažiau riebalų
Tyrimui mokslininkai pasitelkė duomenis iš „Northern Finland Birth Cohort 1966“ – ilgalaikio tyrimo, kuriame iš pradžių dalyvavo apie 12 tūkst. Šiaurės Suomijoje gimusių vaikų.
Šį kartą buvo analizuojami 2264 vyrų ir moterų, sulaukusių 46 metų, duomenys. Beveik pusė jų gėrė daug kavos – mažiausiai penkis puodelius per dieną.
Prieš kraujo tyrimą, atliktą 46 metų amžiaus patikros metu, visi dalyviai 12 valandų nevalgė, negėrė kavos ir nerūkė. Mokslininkams ypač rūpėjo, kaip įprastas kavos vartojimas susijęs su medžiagų apykaitos žymenimis, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais bei lytiniais hormonais.
Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad daug kavos geriantys vyrai ir moterys turėjo mažiau kūno riebalų. Mažiau buvo ir vadinamųjų visceralinių riebalų, kurie kaupiasi pilvo srityje aplink organus. Tuo pačiu jų raumenų masė buvo didesnė.
Kadangi abiejų grupių kūno masės indeksas, arba KMI, buvo panašus, vien pagal šį rodiklį kūno sudėties skirtumų nebūtų buvę matyti. KMI juk neatskiria riebalų masės nuo raumenų masės.
Keičiasi ir medžiagų apykaita
Didesnis kavos vartojimas taip pat buvo susijęs su mažesne tam tikrų šakotosios grandinės aminorūgščių koncentracija kraujyje. Padidėję šių medžiagų kiekiai siejami su atsparumu insulinui ir didesne 2 tipo diabeto rizika. Esant atsparumui insulinui, organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną.
Kai kurie ryšiai ypač aiškiai išryškėjo vyrams. Didesnis kavos vartojimas jiems buvo susijęs su palankesniais gliukozės ir insulino rodikliais bei didesniu bendrojo testosterono kiekiu. Moterims hormoniniai ryšiai buvo ne tokie ryškūs.
„Kavą kasdien geria milijonai žmonių, tačiau mes vis dar stebėtinai mažai žinome apie tai, kaip ji susijusi su mūsų medžiagų apykaita ir hormonais“, – teigė tyrimo autorius Luca Verroestas.
Pasak jo, ypač išsiskyrė aiškus hormoninis „parašas“, kuris išliko net tada, kai buvo atsižvelgta į KMI ir gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinis aktyvumas.
Kava savaime nepadaro žmogaus sveiko
Vis dėlto tyrimas neatsako į klausimą, ar būtent kava lemia šiuos skirtumus. Tai buvo stebėjimo tyrimas, kuris gali parodyti sąsajas, bet negali įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio.
Pavyzdžiui, kavos mėgėjai galėjo skirtis nuo mažiau kavos geriančių žmonių kitais, tyrime neužfiksuotais aspektais.
Todėl tolesni tyrimai turėtų padėti išsiaiškinti, ar kava iš tiesų sukelia pastebėtus pokyčius ir kurios jos sudedamosios medžiagos galėtų būti už tai atsakingos. Kol kas šių rezultatų dar nepakanka konkrečioms mitybos rekomendacijoms pateikti.
Verta žinoti
Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, sveikiems suaugusiesiems iki 400 miligramų kofeino per dieną laikoma saugiu kiekiu. Maždaug tiek kofeino yra ne daugiau kaip keturiuose su puse 200 ml filtro kavos puodeliuose arba septyniuose mažuose 40 ml espreso puodeliuose.
