Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 29d. 09:04

Dietologas E.Grišin: „Kartais tėvų meilė vaikams būna perteklinė ir leidžiama valgyti viską, ko jie nori“

Mėsainis su priedais
Vida Press nuotr. / Mėsainis su priedais

Gyvenk ne tam, kad valgytum, o valgyk tam, kad gyventum. Nors tai – dešimtmečiais žinoma tiesa, tačiau ja vadovaujasi toli gražu ne kiekvienas. Dar daugiau – kartais maisto įkaitais paverčiami vaikai, o pasekmes gali tekti justi visa gyvenimą. Kuo greitas maistas žalingas ir kokias sveikatos problemas jis gali sukelti?

Dietologas Edvard Grišin sako, kad kalbant apie dietologiją apibrėžimo „greitas maistas“ iš viso nėra.

Tačiau minėdami šią frazę mes paprastai kalbame ne apie obuolį ar kitą lengvą užkandį, o apie maistą, kuris gali būti greitai suvartotas gaunant trumpalaikį sotumo jausmą.

„Ir netrukus žmogus vėl jaučiasi alkanas, nepaisant to, kad gavo didelį kiekį maistinių medžiagų, kalorijų“, – 15min sakė E.Grišin.

Žmonės įpratę prie didelių porcijų

Būtent toks greitasis maistas kelia grėsmę mūsų sveikatai. Visų pirma todėl, kad jis – labai kaloringas.

„Jei nueisite į greitojo maisto restoraną ir aš jums pasakysiu, kad galite suvalgyti pusę porcijos bulvyčių, to tikrai nebus. Žmogus suvalgys visą. Arba jei sakysiu, kad suvalgytumėte pusę mėsainio, žmogus irgi suvalgys viską ir dar – bulvytes.

Šis maistas nebūtų toks žalojantis ir kenkiantis mūsų sveikatai, jei jo kiekiai būtų mažesni, bet mes esame įpratę, kad porcijos turi būti didelės ir suvalgyti viską.

Esame įpratę, kad porcijos turi būti didelės ir suvalgyti viską.

Cukraus kiekis, transriebalų, sočiųjų riebalų kiekis, esantis tokiuose perdirbtuose ir pramoniniu būdu pagamintuose produktuose, gali žaloti mūsų sveikatą“, – kalbėjo dietologas.

Asm. arch./Edvard Grišin
Asm. arch./Edvard Grišin

Ne tik sveikata, tačiau ir psichologinės problemos

Kaip dažnai galima skanauti tokio maisto nekenkiant sau, pasak E.Grišin, vieno atsakymo nėra. Kalbant apie greitojo maisto poveikį sveikatai labai svarbu kalbėti apie vieną jautriausių grupių – vaikus.

„Kai prisimenu savo vaikystę, tai galbūt vieną kartą per savaitę su tėvais kažkur eidavome papietauti ar pavakarieniauti. Bet aš negaliu pasakyti, kad užsukti į greitojo maisto restoranus ar kavines užtenka vieną kartą per mėnesį.

Reikia atkreipti dėmesį bendrai į vaiko sveikatą, į jo fizinę būklę, kūno sudėtį, svorį, pagaliau – į jo apetitą ir kaip jis kasdien maitinasi“, – teigė E.Grišin.

Pasak dietologo, priprasti prie greito maisto galima labai greitai, o padariniai gali išlikti visam gyvenimui.

„Didėjantis svoris ir galimas nutukimas. Nutukimo rizika ypač didelė yra vaikystėje. Taip nutinka, kai tėvų meilė būna perteklinė ir vaikui leidžiama valgyti viską, ko jis nori, ko užsigeidžia.

Tai tikrai žalojantis dalykas, ir su tuo vėliau siejasi įvairiausios psichologinės problemos. Kalbu apie patyčias mokykloje, patyčias lauke ir panašiai“, – sakė specialistas.

Todėl galvojant apie lankymąsi greitojo maisto restoranuose ar kavinėse derėtų galvoti iš karto apie dvi rizikas – psichologinių padarinių ir sveikatos.

Maistas sukelia priklausomybę

Nėra mitas ir tai, kad maistas, o teisingiau jame esantys priedai (cukrus, saldikliai, kiti priedai) sukelia priklausomybę.

„Mūsų tolerancija saldikliams ir panašioms medžiagoms su kiekvienu valgymu vis didėja ir mes tampame vis atsparesni. Tam, kad pasiektume malonumą, mums reikia vis didesnių kiekių. Ir tai yra didelė problema“, – sakė E.Grišin.

123rf.com nuotr./Greitasis maistas
123rf.com nuotr./Greitasis maistas

Dietologas akcentuoja, kad maistas gali sukelti malonius prisiminimus ir dėl to jo norisi vėl ir vėl. Be to, jei šeima nuolat lankosi greitojo maisto restoranuose, vaikui ir augant gali likti puikūs prisiminimai bei trauka į tokias maitinimo įstaigas.

„Jei aš jūsų paklausiu, koks jūsų mėgstamiausias vaikystės patiekalas? Tegul tai būna bulvių plokštainis. Nuvažiavus pas mamą, pas močiutę, kur valgydavote tą plokštainį, jums atsigamins geri prisiminimai, užplūs geros emocijos. Ne tik dėl maisto, bet ir atmosferos, namų.

Tai taip pat traukia žmones. Amerikiečiai tai vadina širdį glostančiu maistu“, – aiškino dietologas.

Gali sujaukti medžiagų apykaitą

Tačiau greitasis maistas, per dideli jo kiekiai, per dažnas periodiškumas kenkia kiekvienam – tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Neproporcingas tokio maisto vartojimas gali sujaukti medžiagų apykaitą.

Dietologas pataria sveikus mitybos įpročius formuoti visų pirma šeimoje.

„Taip pat turi būti akcentuojame tiek darželiuose, tiek mokyklose, bet vis tik pagrindinis variklis yra tėvai. Kaip jie elgiasi, kaip jie maitinasi – taip elgsis ir jų vaikai“, – sakė E.Grišin.

Kalbėtis apie sveikus ir nesveikus produktus, patiekalus svarbu ir dėl to, kad gyvename „reklamų amžiuje“.

„Mes maistą matome visur, greitojo maisto programėlės tarsi pasiekiamos ranka, siūlomos akcijos ir nuolaidos, kai perkant vieną kitą gauni nemokamai. Viskas daroma tam, kad žmogus „užkibtų“, – kalbėjo dietologas.

Nutukimo rizika ypač didelė yra vaikystėje. Taip nutinka, kai tėvų meilė būna perteklinė ir vaikui leidžiama valgyti viską, ko jis nori.

Žmonių įpročiai keičiasi

Vis tik vis garsiau ir dažniau kalbant apie žalą sveikatai, kurią gali sukelti piktnaudžiavimas greitu maistu, prie lenktynių linijos stoja ir vis mažiau atsilieka sveikas maistas – žmonės dažniau ima galvoti apie tai, kas yra jų lėkštėje ar pirkinių krepšelyje.

„Atsiranda alternatyvų net ir greitojo maisto restoranuose, kur žmogus gali pasirinkti sau tinkamą patiekalą. Tai labai svarbu šiais laikais, kai daugėja alergijų, žmonės netoleruoja glitimo, laktozės.

Kai kuriuose greitojo maisto restoranuose yra yra pasirinkimas, jei žmogus nori mėsainio be sūrio, be padažų. Gerai tai, jog čia nėra slepiamos kalorijos, todėl aišku, kiek jų suvartojame“, – teigė E.Grišin.

123RF.com nuotr./Užkandžiai
123RF.com nuotr./Užkandžiai

Tai – vienas iš dalykų, kuo kai kurie populiarūs restoranai pranašesni už siūlančius lietuviškus – naminius – patiekalus.

„Jei kalbėtume apie lietuvišką užeigą su sveiku naminiu maistu, kuris yra keptas riebaluose ir su priedais, ar tai bus sveika? Nemanau“, – sakė E.Grišin.

Sveikas maistas – brangus?

Ar tikrai sveikas ir kokybiškas maistas yra brangesnis už tą, kuris siūlomas greitojo maisto restoranuose?

Ir taip, ir ne. Pasak E.Grišin, visada po darbo galima sustoti parduotuvėje ir nusipirkti skardinę tuno bei kelias daržoves. Šie pirkiniai nekainuos nė pusantro euro.

Tačiau jei norima įsigyti kokybiškos mėsos ar žuvies, tai, žinoma, kainuos daugiau.

„Tada, kai gaminama pramoniniu būdu, ir kainos yra žemesnės. Aišku, ir žaliavos. Tačiau jei parašyta, kad meniu siūlomas kibinas su vištiena, nereiktų įsivaizduoti, kad viduje yra laisvėje augintos vištos, kuri nelesinta papildais, krūtinėlė. Tokio stebuklo nebūna“, – teigė E.Grišin.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką