Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 rugpjūčio 23d. 19:15

Dietologė paneigia maisto derinimo teoriją: „Nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta“

Pora pietauja
123RF.com nuotr. / Pora pietauja

Apie maisto derinimą buvo kalbama jau senovės Indijoje, tačiau Vakaruose ši teorija išpopuliarėjo prieš šimtą metų ir, kaip sako Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė, išlieka aktuali iki šiol. Bet ar išties verta vadovautis maisto derinimo principais?

Maisto derinimo teorijoje sakoma, kad yra tinkami ir netinkami maisto deriniai. Vieni pagrindinių principų yra šie: nevartoti baltymų su angliavandeniais (pvz., mėsos su bulvėmis); nemaišyti skirtingos rūšies baltymų (pvz., žuvies ir grietinėlės) bei saldžių ir rūgščių vaisių (pvz., banano ir kivio); nevalgyti vaisių su daržovėmis ar kitais maisto produktais.

Pagal šią teoriją įvairius maisto produktus (išskyrus vaisius) galima valgyti kartu su daržovėmis, o vaisius tinka derinti tik tarpusavyje pagal jų rūgštingumą.

Dietologė E.Saukaitytė-Butvilė patikina, kad maisto derinimo teorija ir jos nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta.

Neturi mokslinio pagrindo

Dietologė E.Saukaitytė-Butvilė patikina, kad maisto derinimo teorija ir jos nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta.

Jos teigimu, yra atliktas tik vienas mokslinis tyrimas, kuriame lyginta įtaka kūno svorio mažėjimui maitinantis pagal maisto derinimo principus ir valgant įprastai. Tačiau teigiamas maisto derinimo efektas svorio mažėjimui nebuvo nustatytas.

Kuo grindžiami teorijos šalininkų argumentai?

Maisto derinimo šalininkai dažniausiai nurodo du argumentus, kodėl negalima valgyti nesuderinto maisto.

Vienas jų sako, kad maisto produktai virškinami skirtingu greičiu, tad jei valgomas greitai virškinamas produktas (pvz., obuolys) kartu su ilgai virškinamu (pvz., mėsa) – greičiau suvirškintas maistas negali pasišalinti iš skrandžio ir ima jame pūti ar rūgti.

„Tačiau skrandžio terpė yra stipriai rūgštinė, o skrandžio rūgštis nužudo su maistu patekusias bakterijas, taip pat ir puvimo, todėl maisto puvimas ar rūgimas skrandyje tiesiog neįmanomas“, – prieštarauja E.Saukaitytė-Butvilė.

Asmeninio archyvo nuotr./Edita Saukaitytė-Butvilė
Asmeninio archyvo nuotr./Edita Saukaitytė-Butvilė

Kitu argumentu yra teigiama, kad skirtingų maisto medžiagų virškinimui reikalingi skirtingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo (pH) terpėse, todėl negali suskaidyti dviejų skirtingų produktų tuo pačiu metu.

„Tiesa, kad skirtingi virškinimo fermentai veikia skirtingo pH terpėse, tačiau žmogaus organizmas yra prisitaikęs skaidyti įvairius maisto produktus ir turi puikiai veikiančią virškinimo sistemą.

Tarkime, baltymai pradedami virškinti skrandyje (rūgštinėje aplinkoje), o tolesniam jų skaidymui plonosiose žarnose reikalinga šarminė aplinka, kuri sukuriama šioje žarnyno dalyje neutralizuojant rūgštis. Tad pats organizmas kontroliuoja skirtingų virškinamojo trakto vietų rūgštingumą, palaikydamas jį tokį, kokio reikia atitinkamam maistui skaidyti“, – paneigia dietologė.

Ji taip pat priduria, kad atidžiai panagrinėję maisto produktų sudedamąsias dalis pamatytume, jog beveik nėra produktų, susidedančių vien tik iš baltymų, riebalų ar angliavandenių. Ir šis faktas, anot medikės, įrodo, kad minėti maisto derinimo principai nėra teisingi.

Maisto derinimo reikšmė virškinimo sutrikimams

Taip pat neretai teigiama, kad netinkamas maisto derinimas gali būti virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis, o pagal maisto derinimo principus sudaryta mityba gali padėti atsikratyti ar net išvengti šių problemų.

E.Saukaitytė-Butvilė ir šiuo aspektu išlieka skeptiška: „Labiau tikėtina, kad virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis bus ne netinkamas maisto derinimas, bet per gausios porcijos ar dažnas užkandžiavimas, o tai trukdo virškinimo sistemai visiškai suvirškinti į ją jau patekusį maistą.“

Labiau tikėtina, kad virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis bus ne netinkamas maisto derinimas, bet per gausios porcijos ar dažnas užkandžiavimas.

Pasak dietologės, virškinimo sutrikimai dėl netinkamai pasirinktų produktų gali atsirasti žmonėms, kuriems nustatytas laktozės, fruktozės ar kitos maistinės medžiagos netoleravimas – tokiais atvejais netoleruojamų produktų reikia atsisakyti, nors kartais pakanka tiesiog sumažinti jų kiekį.

„Kita vertus, nors maisto derinimo nauda nėra įrodyta moksliškai, tai nereiškia, kad kas nors nesijaus geriau valgydamas mėsą su daržovėmis nei kad su bulvėmis ar duona. Visada reikėtų stebėti savo savijautą, pojūčius pavalgius tam tikro maisto ir į tai atsižvelgti planuojant mitybą“, – sako E.Saukaitytė-Butvilė.

Derinti maistą verta dėl kitų priežasčių

Ir nors maisto derinimo teorija, kaip teigia kalbinama dietologė, nėra moksliškai pagrįsta, vis dėlto yra maisto produktų, kurių maistinės medžiagos yra geriau įsisavinamos valgant derinant tam tikrus maisto produktus.

„Pavyzdžiui, geležies įsisavinimą gerina vitaminas C. Todėl geležies turinčius maisto produktus (ypač – augalinės kilmės, tokius kaip grikiai, ankštinės daržovės) reikėtų stengtis valgyti su didele porcija daržovių, kuriose gausu vitamino C (kopūstais, paprikomis).

Geležies įsisavinimą gerina vitaminas C, slopina kava, juodoji ir žalioji arbata, kalcio turintys produktai, tokie kaip pienas ir jo gaminai.

Geležies įsisavinimą slopina kava, juodoji ir žalioji arbata, kalcio turintys produktai, tokie kaip pienas ir jo gaminai. Tad lietuvių nuo seno pamėgtas grikių ir pieno derinys nėra geras pasirinkimas“, – sako E.Saukaitytė-Butvilė.

Ji papildo, kad kalcis ir kofeinas geležies įsisavinimą gali sumažinti iki 60 proc., todėl reikėtų vengti vartoti šias medžiagas likus valandai ar dviem iki vartosite daug geležies turinčius produktus ar geležies papildus.

Be to, anot E.Saukaitytės-Butvilės, yra ir daugiau sveikatai naudingų derinių: „Karotenoidai, esantys raudonos, oranžinės ir tamsiai žalios spalvos daržovėse, yra geriau įsisavinami juos vartojant kartu su riebalais. Todėl morkas reikėtų graužti ne vienas – verčiau pasidaryti jų salotas su aliejumi.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką