Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė: 10 (ne)sveikų maisto produktų

Vanduo su medumi
Fotolia nuotr. / Arbata
Šaltinis: 15min
1
A A

Spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie susidariusią paradoksinę situaciją pasaulyje, kai išsivysčiusios valstybės kovoja su maisto pertekliumi, o trečiosiose šalyse vyrauja badas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė savo ruožtu nori papasakoti apie kitokį paradoksą – pristatyti sveikais vadinamus maisto produktus, su sveikumu neturinčius nieko bendra. Tokius produktus dažnai valgome nesaikingai, nes – sveika!

VšĮ „Sveikatai palankus“ ekspertė Raminta Bogušienė
VšĮ „Sveikatai palankus“ ekspertė Raminta Bogušienė

„Nemanykite, kad valgydami vegetariškus, veganiškus, ekologiškus valgius, turguje pirktus vaisius ar daržoves, būsite sveikesni“, – tikina specialistė ir kviečia šia tema pasidomėti giliau.

10 (ne)sveikų maisto produktų

1. Vegetariška pica

Manote, kad vegetariška pica sveikesnė nei toji su mėsa, tarkime, garuose virta vištiena? Nieko panašaus, tai ta pati pica, paprastai pagaminta iš rafinuotų miltų, pagardinta druska, riebiais padažais, su žiupsneliu daržovių ir neretai apdegusi. Joje nėra skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių, trūksta antioksidantų.

2. Salotos

Užsisakius restorane salotų, net nesuabejojama, kad tai sveikatai palankus pasirinkimas. Jei jos tiekiamos be majonezo, abejonių išvis nekyla. Nesvarbu, kad dažnai salotos gaminamos su rafinuotu aliejumi, į jas beriama daug druskos, neretai dedama rafinuoto cukraus. Kartais salotos, maisto saugos ir kokybės atžvilgiu, yra netgi mažiau sveikos nei, tarkime, miltų gaminiai. Ar žinojote, kad dažnai viešojo maitinimo įstaigose salotos nenuplaunamos? Tokias suvalgę gausite ne tik daržovių, bet gali pasitaikyti ir mikrobiologinė tarša.

3. Veganiškas užkandis

Valgis, persisunkęs riebalais, su dideliu kiekiu cukraus, ne tik neturės reikalingų maistinių medžiagų, bet ir organizmą užterš žalingomis. Veganizmas negali būti tiesiogiai siejamas su sveikatingumu. Tai toks mitybos būdas, kai tam tikrų maisto produktų atsisakoma dėl etinių priežasčių. Nebūtinai veganinė mityba yra palanki sveikatai. Kai kurie veganai valgo daug perdirbto maisto, t. y. rafinuotų miltų, cukraus, druskos, riebalų. Daugelis jų vartojamų maisto produktų yra kepti ir neretai apskrudę ar gruzdinti. Ne retas veganas turi sveikatos sutrikimų.

4. Žolelių arbata su medumi

Neretai žmonės cukraus gauna ne tik su maistu, bet ir su gėrimais. Taip jo suvartojama dvigubai ar net trigubai daugiau nei rekomenduojama. Gerdami arbatą su medumi tikime, kad tai sveika. Pasaulio sveikatos organizacija pridėtiniu cukrumi vadina ne tik baltąjį rafinuotą, bet ir nerafinuotą cukrų, gliukozės ar fruktozės sirupą, medų, klevų sirupą, melasą ir pan. Žinoma, pastaruosiuose yra ne tik tuščių kalorijų. Į karštą arbatą įdėję du šaukštelius medaus gausime 10 g cukraus – visos naudingosios medžiagos, esančios šiame bičių produkte, karštyje žūva. Jei tokia arbata geriama tris kartus per dieną, dienos cukraus norma gerokai viršijama. Taigi tokia žolelių arbata nebus sveika.

5. Maistas be glitimo

Žinoma, netoleruojantiems glitimo viena rafinuotų kvietinių miltų be glitimo bandelė su cukrumi ir rafinuotais riebalais nesukels sveikatos sutrikimų. Tačiau, tokiu maistu piktnaudžiaujant kiekvieną dieną, sveikatos sutrikimų nepavyks išvengti. Žmonės, toleruojantys glitimą, neturėtų jo vengti. Tai nėra sveikatai palankus sprendimas, nes produktai, kuriuose išskirtinai pašalintas glitimas paprastai yra daugiau perdirbti, vadinasi, juose mažiau maistinių medžiagų.

6. Pieno produktai be laktozės

Pieno cukraus laktozės netoleravimas pasireiškia, kai organizmas nesintetina fermento laktazės, kad suvirškintų pieno cukrų laktozę. Tada gali atsirasti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Alergija, t. y. imuninė organizmo reakcija, pasireiškia dėl piene esančių baltymų. Todėl, jei esate alergiškas, net suvartojęs pieno produktų be laktozės, neigiamos organizmo reakcijos – bėrimo, odos išsausėjimo, gleivių – neišvengsite. Ar visi turi vengti laktozės? Tikrai ne. Gyvūninių baltymų organizmas turi gauti saikingai, net ir iš pieno produktų. Taip pat dažnai pieno produktuose gausu cukraus (jogurte, pasukose, varškėje, sūreliuose) arba druskos (fermentiniame sūryje, fetoje, varškės sūryje ir kt.).

7. Ekologiškas jogurtas

Ekologiškas ir įprastas saldintas jogurtas. Kuris sveikatai palankesnis? Nereikia tikėtis stebuklo, kai pagrindinė sudedamoji dalis pasterizuotas, homogenizuotas, dezodoruotas pienas, o antra – rafinuotas cukrus, ir jo pridėta daugiau nei 10 g/100 gramų jogurto ir nesvarbu – jis ekologiškas ar įprastinis.

8. Javainių batonėlis

Dažnas galvoja, kad šokoladas nėra sveikatai palankus pasirinkimas, o ekologiškas javainių batonėlis puikus užkandis. Ar skaitėte pastarojo gaminio sudėtį? Dažniausia pirma sudedamoji dalis – cukrus, maltozė, gliukozė, fruktozė ir pan. Visa tai yra pridėtinis cukrus, kurio rekomenduojama paros norma suaugusiems – 25 g. Neretai vieną 30 g batonėlio trečdalį sudaro cukrus. Nekalbu apie tai, kad grūdinės kultūros dažnai nėra visadalės, o naudojami riebalai yra rafinuoti, o dar blogiau – hidrinti.

9. Avižiniai sausainiai

Užrašas „Avižiniai sausainiai“ mums asocijuojasi su sveikumu. Ar žinote, kad avižiniuose sausainiuose avižų turi būti tik ne mažiau kaip 20 proc. visų grūdų kiekio? Dažniausiai pirma sudedamoji dalis yra rafinuoti kvietiniai miltai, antra cukrus. Jei avižų sausainiuose daugiau nei 20 proc., tai nurodoma kaip išskirtinumas. O kur dar neretai lentynose pirkėjų laukiantys avižiniai sausainiai su žalingais hidrintais riebalais.

10. Džiovinti vaisiai ir riešutai

Šių maisto produktų kaina didelė. Deja, ne visada riešutai ir džiovinti vaisiai būna kokybiški. Pastarieji dažnai būna cukruoti, su rafinuotais riebalais ar net vienu iš 14 pagrindinių alergenų – sieros dioksidu. Kartais net ant cukruotų džiovintų vaisių pakuočių nurodoma, kad tai yra natūralus produktas, nors pirma sudedamoji dalis ne džiovinti vaisiai, bet rafinuotas cukrus. Vienas iš tokių pavyzdžių cukruoti imbierų gabaliukai. Daugelis juos perka kaip sveikatos šaltinį, o gauna atvirkštinį efektą, nes cukrų 100 g produkto daugiau nei 70 g. O kur riešutai, kuriuos prakandę pajuntame kartumą. Paprastai tokį skonį suteikia pelėsis. Jo apkrėsti riešutai – sveikatai nepalankūs. Taip pat parduotuvėse galima įsigyti riešutų su druska ar kitais maisto priedais. Tokie, nors ir vilioja pirkėjus, žinoma, sveikatai nepalankūs.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką