TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dr. S.Kordušienė: „Sodo kenkėjus išnaikina tam tikri augalai ir vabzdžiai“

Boružė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Boružė
Šaltinis: 15min
0
A A

Kasmetėje aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, kuri skirta aptarti natūralistinio dizaino sprendimus, dr. Skaidra Kordušienė siūlė kovoje su kenkėjais pasitelkti natūralias priemones, pavyzdžiui, augalus bei... kitus kenkėjus.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Stebėti gamtos gyvenimą

Pasak dr. S.Kordušienės, kiekvienas mūsų sukurtas sodas yra maža ekosistema, kurioje vyksta ne visada iš pirmo žvilgsnio matomas gyvenimas. „Jeigu naudosite natūralias priemones, neteršite gamtos, turėsite sveiką aplinką sau ir savo vaikams, ir, žinoma, galėsite stebėti natūralų gamtos gyvenimą: jo kaitą, ritmą, tam tikrus dėsnius. Tai be galo įdomu“, – sakė S.Kordušienė.

Tik lektorė pabrėžė, kad kartais, deja, natūralios kovos su kenkėjais priemonės gali netikti, jos paprasčiausiai neveiks. „Pavyzdžiui, jeigu jūsų sklypas nedidelis, o aplinkui esančių sklypų savininkai naudoja pesticidus ir herbicidus, dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio jūs nieko negalėsite padaryti. Taip pat, jeigu pas jus sklype yra ribotas augalų kiekis, tuomet nebus reikiamos augalų įvairovės“, – atkreipė dėmesį lektorė.

J.Andužio nuotr./Skaidra Kordušienė
J.Andužio nuotr./Skaidra Kordušienė

Ji siūlo į įvairius augalus graužiančius gyvius jūsų sode žiūrėti filosofiškai. „Mėgstu grybauti. Kai einu į mišką galvoju, kad baravykas užaugo man, o kirminas, kuris jį ėda, ne mažiau tvirtai įsitikinęs, kad grybas užaugo jam. Kai mes sodiname augalus, galvojame, kad jie yra mums, o visi, kas gyvena jūsų sode, lygiai taip pat įsitikinę, kad jurginus jūs pasodinote dėl jų. Argi ne taip?“ – šypsodamasi klausė dr. S.Kordušienė.

Sudėtingi augalų tarpusavio santykiai

Kovoje su kenkėjais gali padėti augalai. Juos galima būtų skirstyti į augalus atbaidytojus (kurie atbaido savo kvapu) ir augalus priviliotojus.

„Yra augalai pesticidai, pavyzdžiui, pomidorai, česnakai. Kiekvienas augalas turi geriausią laikotarpį, kai jį reikia nupjauti, sudžiovinti ir padarius miltelius paskui juos naudoti kitų augalų priežiūrai, apsaugai nuo kenkėjų. Tokių augalų veikliosios medžiagos galioja apie metus laiko. Augalinėmis ištraukomis augalus reikia purkšti dažniau“, – sakė dr. S.Kordušienė.

Shutterstock nuotr./Serenčiai
Shutterstock nuotr./Serenčiai

Augalų atbaidytojų funkciją puikiai atlieka rūtos, aitrieji pipirai, serenčiai, bazilikai, kalendros, anyžiai (šių ypač nemėgsta skruzdėlės). Pasak dr. S.Kordušienės, piktžoles ne visuomet būtina rauti.

„Mano sode auga balandos; aš kelias visuomet palieku, nes jeigu yra amarų, tai visa jų kolonija labai greitai persikelia gyventi būtent ant balandos. Piktžolės pasidalina su kultūriniais augalais ligomis, juos naikinančiais vabzdžiais. Ne visą laiką piktžolės yra blogai“, – kalbėjo lektorė.

Jeigu jūsų sode siaučia kurkliai, dr. S.Kordušienė siūlo pasisodinti chrizantemų ir į žemę prikaišioti žalių alksnių šakelių. „Galima smulkiai sumalti kiaušinių lukštus ir sumaišyti su saulėgražų aliejumi – to prisiėdę kurkliai miršta“, – sakė dr. S Kordušienė.

Shutterstock nuotr./Chrizantemos
Shutterstock nuotr./Chrizantemos

Įdomus mikro pasaulis jūsų sode

„Vabzdžiai, voragyviai, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Man labai patinka stebėti juos savo sode. Patys naudingiausi sklype yra vabzdžiai. Tikri plėšrūnai yra laumžirgiai ir žiogai. Žiogai ne tik augalus graužia, jie naikina lervas, kitus vabaliukus. Plėšriamusės, širšalai, širšės – jos pagauna kirminą ir neša jį į savo lizdą. Maitina savo vaikus, kuriems reikia baltymų“, – pasakojo pranešėja.

Dr. Skaidra Kordušienė įvardijo vabzdžius, kurie galėtų būti rimti jūsų pagalbininkai natūraliai kovojant su kenkėjais:

Boružėlės. Lietuvoje gyvena 20 boružėlių rūšių. Tik viena iš jų – septyntaškė – minta augalais, visos kitos yra grobuonys. Jos elgiasi taip, kaip mums reikia sode: naikina amarus, skydamarius, erkes.

Padarykite eksperimentą: pasirinkite boružių ir palikite jas šaldytuve per naktį, jos ten bus mieguistos, anksti ryte, saulei švintant, paleiskite jas ten, kur koks augalas yra apniktas amarais ar erkėm. Jos prabunda labai alkanos ir tą vaizdą, kaip boružėlė naikina sodo kenkėjus, tikrai verta nors kartą pamatyti. Viena boružė, kol suauga, suėda 500 amarų.

„Scanpix“/AP nuotr./Boružė
„Scanpix“/AP nuotr./Boružė

Vyčiai. Vyčiai gali sunaikinti net 90 proc. sodo kenkėjų jeigu jiems yra palankios sąlygos. Vyčių patelės deda kiaušinius į kitų vabzdžių lervas. Taip jie mažina kitų vabzdžių populiacijas.

Žygis. Labai greitas, vabzdžiaėdis vabalas. Jis iš po akmenų išgaudo visokių vabzdžių lervas ir kiaušinėlius. Didesni žygiai gali pagauti mažesnius kurklius ir mažesnius moliuskus. Dažniausiai žygiai gyvena senoje pievoje, kur yra stora velėna. Žygis yra žudikas, jis turi slėptis girioje. Dėl to jų vis mažėja, nes ariamos dirvos.

Auksaakė. Jos kaip balerinos, kaip fėjos, toks nekaltas vabzdys, o štai jų lervos – tai jau naikintojai: amarų, erkių, skydamarių.

Voragyviai. Vorai pradeda medžioti vos tik lauke šiek tiek sušyla. Vorai labai jautrūs cheminiams pesticidams. Todėl jų vis mažiau urbanizuotose vietovėse ir ten, kur pažengęs žemės ūkis.

Driežiukai. Atrodo, kad jie neturi skonio receptorių. Jeigu kitiems kokių nors vabzdžių lervos nepatinka, tai driežiukai ėda viską.

Rupūžės. Jos sunaikina daugybę vabzdžių, ypač dabar aktualu, kad jų būtų, nes jos naikina šliužus, kurių kai kuriuose regionuose būna labai daug. Lietuvoje gyvena 3 rupūžių rūšys.

Kaip privilioti vabzdžius į savo sklypą?

„Boružėlės, auksaakės, kai prabunda pavasarį, ima ieškoti maisto. Joms reikia ne tik baltymų, bet ir nektaro. Todėl rekomenduojama sėti skėtinių šeimos augalus tarp kitų augalų, kad lengvai pasiekiamas nektaras juos priviliotų į jūsų sklypą, o kai jie šiek tiek pasistiprins, ims dairytis rimtesnio grobio.

Anksti pavasarį žydi šalpusniai, blindės. Gal jie nėra labai dailūs ir verti puikuotis mūsų darželiuose, bet juos verta turėti savo teritorijoje, kad jie priviliotų naudinguosius vabzdžius“, – patarė dr. S.Kordušienė.

Taip pat jį siūlo įsirengti vabalų namus ar vabzdžių viešbučius. „Jie atrodo dailiai, gali būti kaip architektūrinis sprendimas. Pakabinti nameliai bus skirti širšėms, širšuoliams, vapsvoms – jis jiems reikalingas pavasarį. Jeigu viešbutuką įkurdinsite ant žemės, į jį atsikraustys pagyventi boružėlės ir kiti vabalai, kurie žiemoja po kritusiais lapais. Šie viešbutukai tampa labai svarbūs rudenį. Tokio viešbučio įrengimui galima naudoti šieną, tuščiavidurius pagaliukus, plytas. Aš rekomenduočiau tokius viešbučius aptraukti smulkiu tinkliuku, kad paukščiai neišlestų visų jūsų sodo pagalbininkų“, – kalbėjo S.Kordušienė.

Maži žinduoliai – rimti pagalbininkai

Pasak konferencijos pranešėjos, rimti pagalbininkai kovoje su sodo kenkėjais taip pat galėtų būti maži žinduoliai. Pavyzdžiui, nykštukinis kirstukas. Tai pats mažiausias Lietuvos žinduolis, sveriantis 3 gramus. Kirstukai įprastai sveria 5–8 gramus. Per dieną jis suėda bent dvigubai daugiau vabzdžių nei pats sveria.

Kirstukas priklauso vabzdžiaėdžių būriui, o pelės priklauso graužikų būriui. Kirstukas ir pelė net nėra giminės. Įdomu, kad kirstukai genetiškai yra artimesni drambliui negu pelei.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurmis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurmis

„Kai žmonės mato pievą su daug kurmiarausių, galvoja, kad ten jų gyvena labai daug. Mokslininkai paskaičiavo, kad viename are gyvena vienas kurmis. Šešių arų sklype gyvena ne daugiau kaip 5 kurmiai.

Kurmiams nepatinka aštrūs kvapai. Išvijus kurmius, atsiras kurklių. Jeigu vienas išnyko, ateina kitas. Todėl neskubėkite vyti iš savo teritorijos kurmių“, – patarė lektorė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kurmių išvarymas: kodėl juos išvaikydami galite padaryti didelę klaidą

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką