Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 05 13

Iš Sirijos į Lietuvą pabėgęs Ayas: „Tai yra nuostabi šalis, čia daug galimybių“

Dėl ekonominių bei karinių konfliktų iš savo gimtinių bėgantys migrantai sėkmingai integruojasi Lietuvoje. Dauguma jų įsikuria didžiuosiuose miestuose. Dalis darbingo amžiaus asmenų lengvai randa darbus, vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, suaugusieji mokosi lietuvių kalbos.
Ayas Kero
Ayas Kero / Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Ayas Kero su savo žmona ir ketverių metų dukrele iš Sirijos į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus. Pirmuosius mėnesius šeima gyveno Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, vėliau išsikėlė į Kauną. Visgi, neilgai trukus, jie nusprendė apsistoti Jonavoje, rašoma centro pranešime spaudai.

Lietuvoje gyventi gera

Ayas yra iš penkių vaikų šeimos. Visi jie priėmė nelengvą sprendimą – emigruoti iš savo gimtinės. Nuolatiniai karai, didelis nedarbas, korupcija – pagrindinės priežastys, kodėl nusprendė palikti Siriją. Šiuo metu du jo broliai gyvena Šveicarijoje, o kitas brolis su seserimi – Austrijoje. Pats pašnekovas, kalbėdamas apie sprendimą gyventi Lietuvoje, atvirauja:

„Kai žmona pasakė, kad nori vykti į Lietuvą, aš jai neprieštaravau. Tiesiog norėjau būti kartu su ja ir savo mažamete dukrele. Šeima man yra svarbiausias dalykas. Atvykę į šią šalį, jautėmės gerai, todėl nusprendėme pasilikti ir kurti savo ateitį čia.“

Asmeninio albumo nuotr./Ayas Kero
Asmeninio albumo nuotr./Ayas Kero

Šiuo metu vyras kartu su šeima gyvena Jonavoje. Iš pradžių apsigyvenę Kaune, visgi nusprendė, kad jiems ne prie širdies didmiesčio gyvenimo tempas ir šurmulys.

„Be to, Jonavoje būstų kainos žemesnės, gyvename erdvesniame bute. Tai ramus miestelis, kuriame jaučiamės saugūs ir laimingi“, – teigia A.Kero.

Sėkmingai integruojasi Lietuvoje

Atvykus į Lietuvą, A.Kero ir jo šeimos nariams lengva nebuvo: visiškai svetima šalis, nauja kultūra ir negirdėta kalba. Nei draugų, nei giminaičių, nei pažįstamų. Patekus į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, jiems buvo suteikta visokeriopa pagalba – pradedant lietuvių kalbos mokymosi kursais, būsto paieškos, paramos gavimo, baigiant vizitams pas gydytojus registracijos klausimais.

„Aš ir mano šeima sulaukėme daug naudingos informacijos ir pagalbos iš centro darbuotojų. Nuoširdžiai dėkoju Vitalijai, Benitai ir Astai“, – atvirai kalbėdamas vyras dar priduria, kad su kai kuriomis darbuotojomis palaiko ryšį iki šiol.

Ne visi integracijos procesai buvo greiti ir lengvi, tačiau A.Kero žinojo, kad norint sėkmingai įsikurti bet kurioje svetimoje šalyje, pirmiausia reikia išmokti kalbėti ir suprasti aplinkinius.

„Sunkiausia buvo įveikti kalbos barjerą. Lietuvių kalbą mokiausi beveik pusantrų metų. Net ir dabar, kai formalus mokymas baigtas, nuolatos stengiuosi tobulėti pats: žiūri įvairius mokomuosius vaizdo įrašų reportažus, skaitau straipsnius, su aplinkiniais viešumoje bendrauju lietuvių kalba“, – sako pašnekovas.

Susiduria su iššūkiais

Kiek sunkiau A.Kero žmonai, kuri kalba tik anglų ir savo gimtąja kalba, todėl kartais sudėtinga bendrauti su Lietuvos piliečiais. Kalbant apie socialinį gyvenimą, pašnekovas pabrėžia dar vieną niuansą, kuris kartais jį liūdina.

„Mes čia neturime daug draugų, su kuriais galėtume tiesiog susitikti ir linksmai praleisti laiką. Aš bendrauju tik su 2–4 asmenimis, mano žmona turi tik vieną draugę“, – atsidūsta vyras.

Tačiau Ayas nepraranda optimizmo ir į viską žvelgia su perspektyva. Ypatingai jis džiaugiasi dėl to, kad jo dukra labai greitai ir lengvai integravosi Lietuvoje, išmoko šios šalies kalbą:

„Mūsų šeimos poliglotas – dukra. Gal todėl jai taip lengva visur adaptuotis: pradėjusi lankyti vaikų lopšelį-darželį, mažylė labai patenkinta, kiekvieną rytą keliasi ir eina pas savo grupės draugus su didžiausiu malonumu.“

Ateities planuose – įkurti verslą

Daugumai užsieniečių, emigravusių į svetimą šalį, kyla esminis klausimas: kokį darbą dirbti, kaip išlaikyti save ir šeimą? Ayas, atvykęs į Lietuvą iš karto žinojo, kaip užsidirbs kasdienei duonai. Vyras ne vienerius metus savo tėvynėje dirbo kirpėju, todėl jam buvo aišku, kokią profesiją rinktis.

„Dirbti kirpėju man visada patikdavo. Tai švarus, nesudėtingas darbas, kurio metu sutinki daug skirtingų ir įdomių žmonių. Be to, čia visada yra kur tobulėti – naujos tendencijos, stiliai keičiasi dažnai ir reikia gebėti prie to prisitaikyti“, – atvirauja A.Kero.

Tai švarus, nesudėtingas darbas, kurio metu sutinki daug skirtingų ir įdomių žmonių.

Vyras beveik dvejus metus dirba džentelmenų kirpykloje Kaune. Neseniai pradėjo darbuotis ir Jonavos grožio salone, kur atlieka plaukų ir barzdos kirpimą bei formavimą, antakių tvarkymą, SPA procedūras veidui ir kt. Paklausus, ar turi daug darbo, vyras atsako:

„Iš tiesų, klientų turiu nemažai, ypač Kaune. Labai džiaugiuosi, kad atvyksta vis naujų žmonių. Jonavoje dirbu neilgai, todėl laisvų vietų dar yra – kviečiu registruotis.“

Kirpėjo amatas – ne kiekvienam, bet vyras dėl savo pasirinkimo yra užtikrintas.

„Man tai tarsi pašaukimas. Kiekvieną dieną į darbą einu kaip į šventę. Labai tikiuosi, kad greitu metu išsipildys mano sena svajonė ir pavyks atsidaryti savo kirpyklą“, – dalinasi ateities planais pašnekovas.

A.Kero ir jo šeimai labai patinka Lietuva, žmonės, kurie jį supa yra draugiški, tolerantiški, noriai bendraujantys. Dėl to vyras džiaugiasi ne tik pasirinkęs tinkamą profesiją, bet ir tinkamą šalį sau ir savo šeimai:

„Palikti savo tėvynę reiškia, kad visada būsi emigrantu. Tačiau man svarbiausia būti su savo šeima. Džiaugiuosi, kad esame gyvi, sveiki ir laimingi. O jeigu pavyksta suderinti šeimos poreikius su verslu, aš nežinau, ko daugiau galima norėti? Lietuva – nuostabi šalis, kupina galimybių“, – užbaigia A.Kero.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius