Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 30d. 12:55

Kuo Vilnius panašus į šių metų Europos žaliąją sostinę Oslą: kokių naujovių tikėtis miestiečiams

Oslas
https://oslogreencapital2019.photoshelter.com / Oslas

Visi mes norime gyventi kuo patogiau. Visa mokslo ir technikos pažanga tai leidžia ir, regis, pasiruošusi patenkinti kiekvieną mūsų poreikį. Tačiau klimato kaita ir su ja susijusios gamtinės katastrofos akivaizdžiai parodė, kad žmogaus veiklos padariniai planetai pražūtingi. Tai jau niekam ne naujiena – teršdami savo planetą mes pasiekėme tokį taršos lygį, kad toliau taip gyventi nebegalime. Bet kaip suderinti komfortą ir planetos sveikatą? Gerieji pavyzdžiai rodo, jog tai įmanoma.

Už ką Oslas paskelbtas Europos žaliąja sostine

Europos žaliosios sostinės titulas, kuris šiemet suteiktas Norvegijos sostinei Oslui, – tai metinis apdovanojimas, Europos Komisijos skiriamas miestams, kurie savo teritorijoje diegia įvairias priemones, prisidedančias prie klimato kaitos mažinimo, taip pat keičia savo gyventojų įpročius, kad šie darytų kuo mažiau žalos planetai.

Kaip pasakojo Oslo savivaldybės specialusis patarėjas Mortenas Nordskagas, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą klimato srityje, Norvegijos sostinė ne tik siekia išsaugoti žaliąsias erdves, bet ir diegia aplinkos naujoves, suteikiančias daugiau patogumo keliauti pėsčiomis ir dviračiais, pertvarko viešąjį transportą, kad miestiečiai noriai persėstų į jį iš automobilių, taip mažinant gatvėse automobilių srautus. Taip pat diegiamos novatoriškos atliekų perdirbimo technologijos, planuojama atkurti vidaus vandenų transporto tinklą ir pan.

Miesto savivaldybė priėmė vieną ambicingiausių klimato kaitos mažinimo strategijų – iki 2030 m. taršos šaltinių emisiją sumažinti beveik 95 proc., taigi beveik iki nulio.

https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas
https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas

Kokios sritys atsidūrė dėmesio centre

Pasak jo, M.Nordskago, šiuo tikslu didžiausias dėmesys skiriamas transporto elektrifikavimui, nors jau ir dabar Oslas dažnai vadinamas elektromobilių sostine, viešojo transporto plėtrai, naujiems dviračių takams ir perėjimo prie aplinkai draugiškų įrengimų statybų sektoriuje. Mat paskaičiuota, kad dėl trečdalio visų su transportu susijusių išmetamų teršalų kalta būtent ši technika. Todėl Oslo savivaldybė aktyviai prisideda, kad statybų sektoriuje būtų pereita prie įrangos, kuri neteršia aplinkos.

Taip pat Norvegijos sostinė inicijavo susitarimą, pagal kurį nuo 2025 m. visi kruiziniai laivai, įplaukę į Norvegijos uostus, judėjimui turės naudotis tik elektra. Taigi uostas taps daug ekologiškesne vieta.

Dar vienas prioritetas – krovininių ir komunalinių paslaugų transporto taršos emisijų mažinimas. Siekiama, kad šiame sektoriuje taip pat būtų pereita prie transporto priemonių, varomų elektra. Be to, komerciniams tikslams naudojamų automobilių savininkai gali tikėtis finansinės paramos akumuliatoriaus įkroviklių įrengimui namuose ar darbe. Taip gyventojai skatinami kuo greičiau pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Miestas yra užsibrėžęs tikslą iki 2030 m. šiltnamio dujų išmetimus minėtame sektoriuje sumažinti 85 proc.

Beje, 2018 m. net 60 proc. parduotų naujų automobilių Osle buvo varomi elektra arba hibridiniai. Jau dabar mieste yra labai platus elektromobilių įkrovimo tinklas, kurį sudaro daugiau nei 1300 viešų stotelių, kuriose gyventojai gali pasikrauti savo automobilių akumuliatorius. Taip pat teikiamos privačios įkrovimo paslaugos įmonių elektromobiliams.

„Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, svarbu, kad visas miestas prisidėtų prie išmetamųjų teršalų mažinimo. Ekologiška Oslo ateitis yra susijusi su protingu teritorijų planavimu, vadinamųjų žaliųjų stogų naudojimu, taip pat atvirų vandens telkinių, kurie sumažintų potvynių apimtį mieste esant smarkiam lietui, plėtojimu ir visomis jau minėtomis veiklomis“, – teigė Oslo savivaldybės atstovas.

https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas
https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas

Norvegijos parama Lietuvai

M.Nordskagas tikisi, kad Oslo pavyzdys gali įkvėpti kitus miestus. Norvegija visada noriai dalijasi savo idėjomis ir gerąja patirtimi su kitomis šalimis.

Nuo 2004 m. Norvegija kartu su partneriais iš Norvegijos įgyvendintos programos, skatinančios žaliųjų technologijų ir procesų diegimą pramonės įmonėse, Lietuvoje finansavo ne vieną iniciatyvą, susijusią su aplinkosauga, energetika ir klimato kaita. Prisidėta prie vandens telkinių ir nacionalinių parkų tinkamo valdymo, remtos visuomenės informavimo pastangos, atliekų tvarkymo ir kitos iniciatyvos.

https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas
https://oslogreencapital2019.photoshelter.com/Oslas

Teikdama šią paramą, Norvegija prisideda prie tvarios socialinės ir ekonominės raidos Europoje. Taip pat siekiama stiprinti ryšius su Lietuva ir kitomis šalimis, kartu kurti ekologišką, konkurencingą ir tvariai besivystančią Europą. Šis tikslas įtvirtintas Europos Ekonominės Erdvės susitarimu, kuriam šiemet sukanka 25 metai. Pagal šį susitarimą nuo 2004 m. Lietuvai skirta beveik 270 milijonų eurų įvairių sričių plėtrai skatinti.

Vilniuje gerėja sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams

Ar Vilnius galėtų tapti panašiu į Oslą miestu? Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas teigė, kad patirties pertvarkai semiamasi iš daugelio Europos miestų, pirmiausia iš Skandinavijos šalių ir Olandijos. Savivaldybės planai ne tokie ambicingi kaip norvegų, tačiau jeigu bus įgyvendinti, Lietuvos mastais bus pasiekta įspūdinga pažanga.

„Strateginiuose dokumentuose artimiausiam laikotarpiui esame nusimatę priemones, kurios padės mažinti aplinkos taršą, oro kokybę ir netgi triukšmą. Vienas iš planų, apie kuriuos kalbu, yra darnaus judrumo planas, kurį parengėme pernai. Pagal jį tvarkome daugybę miesto infrastruktūros objektų, siekdami keleto tikslų: kad kelionės pėsčiomis arba viešuoju transportu taptų malonesnės, kad pėsčiųjų infrastruktūra būtų išvystyta taip, kad žmonės mieliau rinktųsi kelionę pėsčiomis, ypač jeigu atstumas nedidelis.

Pastaruoju metu daug investuojama į dviračių takus, o artimiausių 2–3 metų perspektyvoje bent keliomis kryptimis skersai ir išilgai miesto bus galima nepertraukiamai patogiai važiuoti visus kriterijus atitinkančiais dviračių takais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektrinis paspirtukas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektrinis paspirtukas

Iki 2030 m. esame nusimatę, kad kelionių dviračiais ir pėsčiomis bus tikrai daugiau negu yra dabar. Kad būtų patogu pėstiesiems, ne tik tvarkomi šaligatviai, bent geriau apgalvojama, kur statyti viešojo transporto stoteles, t. y. jas išdėlioti taip, kad viešuoju transportu keliaujantys keleiviai, kuriems reikia pakeisti judėjimo kryptį, skirtingų krypčių stotelės būtų arčiau viena kitos. Mat jeigu žmogui viešojo transporto stotelė bus per toli, jis nevažiuos viešuoju transportu“, – pasakojo savivaldybės atstovas.

Viešojo transporto stotelių plėtra numatyta į rajonus, kurie yra atokiau nuo centrinių arterijų, taip pat peržiūrimos esamų stotelių vietos, kad iki jų būtų galima patogiai ateiti iki stotelės bei patogiai joje laukti.

Planuojami du pėsčiųjų tiltai – vienas iš jų sujungs Karoliniškių mikrorajoną su Vingio parku.

Taip pat planuojami du pėsčiųjų tiltai – vienas sujungs Karoliniškių mikrorajoną su Vingio parku, o kitas bus tiesiamas nuo Žvėryno link Seimo.

Pirmuoju atveju žmonėms, kurie norės patekti į Vingio parką iš miegamųjų rajonų pusės, nebereikės važiuoti aplinkui, jie galės patogiai ateiti arba atvažiuoti dviračiu. Antruoju atveju kelionė pėsčiomis iš augančio Žvėryno mikrorajono į centrą bus daug patogesnė – šiuo metu šios miesto dalys sujungtos gana nepatraukliai, tenka eiti Geležinio Vilko gatve, kurioje eismas labai intensyvus.

Vilniaus autobusų parkas taps naujausiu Europoje

Pasak V.Mitalo, daug dėmesio skiriama viešojo transporto atnaujinimui.

„Kitais metais miesto autobusų parkas taps jauniausiu parku Europoje. Bent jau kuriam laikui. Jau dabar, lyginant su 2016 m., eksploatuojamų autobusų tarša pagal bendrus rodiklius sumažėjo daugiau negu dvigubai, o kietųjų dalelių išmetimai sumažėjo net keturis kartus. Planuojama, kad kitais metais tarša sumažės dar beveik dvigubai.

Pakeitėme senus dyzelinius autobusus naujais EURO6 standartą atitinkančiais dyzeliais, neseniai įsigijome ir elektrinių autobusų, kurie važinėja centrinėje miesto dalyje. Artimiausiu metu turėsime dujinių bei hibridinių autobusų pirkimus. Jie nebus labai didelio masto, bet taip pat prisidės keičiant senas transporto priemones naujomis. Visa tai padeda mažinti bendrą oro taršą mieste“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, siekiama, kad viešasis transportas buvo naujas, patikimas, švarus, punktualus, kelionė iki jo taip pat būtų, kiek įmanoma, geresnė. Tada natūraliai pradės keistis žmonių įpročiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mitalas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mitalas

Detaliajame plane – multifunkcinės zonos

Vilniaus miesto savivaldybė baigia tvirtinti naują bendrąjį planą, kuris apibrėš miesto augimo kryptis artimiausiems dešimtmečiams.

„Jame taip pat užkoduoti siekiai, kurie padės miestui tapti ekologiškesniam. Pirmiausia siekiame, kad Vilnius taptų kompaktiškesniu miestu, pernelyg nesiplečiant į plotį ten, kur nebūtina, bet kuriant erdves (pavyzdžiui, užleistuose industriniuose objektuose Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje), kuriose taip pat būtų vystomos gyvenamosios, poilsio, paslaugų ir komercinės erdvės. Taip siekiama, kad atsirastų daugiau multifunkcinių zonų.

Tai sumažintų nebūtinų kelionių skaičių, nes daugėtų gyventojų, kurie gali ir gyventi, ir dirbti, ir ilsėtis, pramogauti, ir vaikus leisti į būrelius, tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, savo kaimynystėje, jiems nereikėtų kasdien važiuoti per visą miestą.

Jau apčiuopiamas tokių erdvių rezultatas – Šiaurės miestelis Vilniuje. Artimiausias tokios plėtros uždavinys – Stoties rajonas. Į pietinį Vilnių mes žiūrime kaip į rajoną, kuris gali talpinti visas zonas, apie kurias kalbėjau, ir tapti nauja, kokybiška miesto centro dalimi“, – aiškino V.Mitalas.

Pasak jo, buvo laikotarpis, kai miestai buvo planuojami labiau automobiliams negu žmonėms. Su ta pačia problema susiduria daugybė Europos miestų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra per plačių gatvių, kurios turi būti šiek tiek susiaurintos, kad jose komfortiškiau jaustųsi pėstieji. Natūraliai siauresnėse gatvėse sulėtėja greitis, vairuotojai tampa atidesni. Viena iš tokių gatvių, kuri jau buvo natūraliai susiaurinta sumažinant joje juostų skaičių – Naugarduko gatvė.

„Aišku, ir automobilių infrastruktūrą reikia tobulinti, tai daroma per aplinkkelius, kad Vilniaus miestą būtų galima patogiai apvažiuoti. Tačiau kai kur tiesiog nėra vietos ką nors keisti ar pastatyti antrą gatvės aukštą arba šie sprendimai beprotiškai brangūs. Tada reikia labai apgalvoti, ką daryti.

Ir tai nėra vien tik ideologinis klausimas, tai efektyvaus viešųjų erdvių panaudojimo klausimas, kad kelionės būtų patogesnės žmogui ir mažiau teršiančios gamtą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką