Neseniai apie šį iššūkį rašė ir Širvintų rajono savivaldybė savo feisbuko puslapyje – įraše buvo išreikštas pasipiktinimas dėl itin neatsakingų šunų savininkų, kurie nepaiso pastebėjimų, kad turėtų pasirūpinti savo augintinių išmatomis ir jas susirinkti.
Beatričė Vaitiekūnaitė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos" įkūrėja ir vadovė dalinasi, kad tai išties didelė problema ir žmonių neatsakingumas. Nors tampame vis labiau sąmoningi, tačiau po žiemos taip nebeatrodo. Kaip spręsti esamą bėdą?
„Visų pirma, reikalingi du veiksmai lygiagrečiai – švietimas ir drausminimo priemonės (pavyzdžiui, savivaldybės viešosios tvarkos skiriamos baudos). Dažnu atveju švietimas suveikia didelei daliai žmonių, tačiau kitu atveju reikalingos baudos. Galvojant apie gyvūnų gerovę švietimo dar yra per mažai – valstybinių švietimo akcijų gyvūnų gerovės tema, ko gero, nėra buvę. Tai būtina visuomenei ir bendruomenei, nes mūsų požiūris į gyvūną labai daug ką pasako apie mus pačius“, – aiškia B.Vaitiekūnaitė.
Ji priduria, kad ne visi turėtų laikyti gyvūnus, nes GGI organizacija apskritai laikosi požiūrio, kad juos auginti turi tik tas, kuris supranta ir gali pasirūpinti, supranta, kokia jo atsakomybė. „Į tai įeina ir suvokimas, kad ekskrementų surinkimas yra šeimininkų atsakomybė. Jeigu šeimininkas to nenori daryti, tai tegu nelaiko šuns“, – griežtai sako GGI įkūrėja.
Kenkia įsisenėjęs požiūris?
Nors atrodo šunų savininkai tampa vis atsakingesni, vis dėl to, pasitaiko ir konfliktinių situacijų, ir nesusikalbėjimo, o kur dar pasakymas – kam rinkti, juk tai trąša.
„Manau, kad tikrai dar galime susidurti su įsisenėjusiu požiūriu. Prisiminkime tuos laikus, kai žmonės, pavyzdžiui, važinėjo neprisisegę saugos diržų ir kiek turėjo praeiti laiko, kol tai tapo visiška norma. Lygiai tas pats galioja ir šiai situacijai – kai kuriems vis dar neįprasta susirinkti šunų išmatas, todėl reikia žmones pratinti, nes tai turi tapti savaime suprantamu dalyku. Tiesa, keisti žmonių požiūrį į atsakingą šuns auginimą yra labai sudėtinga. Žmonės apie daug dalykų tiesiog negalvoja“, – dalinosi pašnekovė.
Ji prideda, kad tikrai padėtų švietimo kampanijos, kurias galėtų inicijuoti savivaldybės, dėžės ir maišeliai, skirti ekskrementams, kurie būtų įrengti tose vietose, kur dažniausiai vedžiojami šunys. „Prisiminkit ir tai, kad tai yra viešosios tvarkos pažeidimas, todėl atlikti tam tikri reidai ir baudos, tokiems šunų savininkams taptų tikrai gera pamoka“, – sako B.Vaitiekūnaitė.
O gal apmokestinti?
Dėmesio sulaukęs Širvintų rajono savivaldybės įrašas apie šunų išmatų nesusirenkančius savininkus sukėlė tikrą diskusijų audrą. Buvo diskutuojama, gal reikėtų tuos nepaklusnius savininkus apmokestinti? Pasak B.Vaitiekūnaitės, tai nėra gera idėja.
„Aš mačiau šį įrašą ir sureagavau, kad tai problemos neišspręs. Suprantu savivaldybės pasipiktinimą, bet apmokestinti tuos šunų savininkus, kurie tvarkosi su savo augintiniais, nebūtų logiška. Problemą reikia spręsti orientuojantys į tuos žmones, kurie yra probleminiai. Požiūris į augintinius keičiasi, bet jis vis dar nėra toks, kokio norėtųsi, o siekiame, kad augintiniai ir žmonės sugyventų, vienas kitiems netrukdytų. Tie, kurie palieka savo augintinių išmatas, turėtų suprasti, kad taip dar labiau blogina situaciją ir formuoja neigiamą požiūrį į šunis. Nė vienas nenori įlipti į šuns ekskrementus, nesvarbu, augina šunį ar ne, todėl kol vieni deda pastangas kurti darnų ryšį tarp visuomenės ir gyvūnų, kiti viską griauna“, – mano B.Vaitiekūnaitė.
Ji akcentuoja, kad dėl šunų išmatų pyktis nukreipiamas į šunis, kai kurie net imasi siaubingų ir drastiškų priemonių tiems augintiniams pakenkti, ir ne visi suvokia, kad už šuns stovi šeimininkas ir būtent jis atsakingas už savo augintinį ir paliktas „dovanėles“.
Dar vienas svarbus niuansas – higiena. Šunų išmatos viešose vietose gali prisidėti prie įvairių ligų plitimo, maži vaikai, kurie tyrinėja pasaulį ir viską liečia, gali susidurti su sveikatos sutrikimais, todėl tai yra kiekvieno šuns savininko atsakomybė pagalvoti plačiau. „Juk žmonės rūpinasi savo higiena, tad tą daryti patariu ir galvojant apie augintinį. Skatinu ir kitus žmones, pamačiusius daromą pažeidimą, nebūti abejingais ir surinkus įrodymus kreiptis į Savivaldybės viešosios tvarkos skyrių“, – pataria B.Vaitiekūnaitė.
Ji priduria, kad nesusirenkantys šunų išmatų gali tikėtis ne tik įspėjimo, bet ir baudos net iki 230 eurų (pirmą kartą iki 120 eurų).
