Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 24d. 08:15

Mokslininkas apie širšes: kaip veikia kaitra, „gynybos“ klaidos ir kas jas atbaido

Širšė
123RF.com nuotr. / Širšė
Mokslininkas, Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Eduardas Budrys juokauja, kad kasmet jam skambinantys žurnalistai klausia to paties – kodėl įsibėgėjus vasarai niekaip negalime atsiginti širšių? Kodėl jų staiga tampa tiek daug? Ar gali būti, kad nesibaigianti kaitra paskatino širšių populiaciją?

„Širšės turi vienmečius lizdus. Rudenį apvaisinta širšė motinėlė peržiemoja, pavasarį pradeda statyti naują lizdą ir dėti kiaušinėlius. Tad pavasarį širšių yra mažai, o artėjant vasarai vis daugėja, kadangi širšė motinėlė deda kiaušinėlius ir augina širšes darbininkes, kurių vasaros gale viename lizde gali būti visas tūkstantis.

Žmonėms susidaro toks įspūdis, kad liepą ir rugpjūtį širšių neįtikėtinai daug, tačiau tiesiog toks jų gyvavimo ciklas“, – pastebi E.Budrys ir priduria, kad nuo pavasario iki vasaros širšių padaugėja šimtus kartų, ypač jeigu vasara nėra šalta ir lietinga.

Kaitra suteikia palankias sąlygas širšių aktyvumui

Kadangi šiemet vasara mus apdovanojo saulėtomis ir šiltomis dienomis bei naktimis, tai paveikė ir vabzdžių aktyvumą.

„Negalėčiau teigti, kad šiais metais širšių yra daugiau nei įprastai, tačiau galima pripažinti, kad vasara joms daugintis tikrai palanki. Pavyzdžiui, šiais metais bitininkai džiaugiasi gausiai prisukę medaus, o ir kitų vabzdžių – musių, širšių, uodų – yra daug. Be to, kai šilta, visi vabzdžiai yra aktyvesni, štai širšės aktyviau ieško maisto savo lervoms, tad gal dėl to jas pastebime labiau“, – sako mokslininkas.

Jis prideda, kad dėl šilto oro širšės aktyvesnės, tačiau ar dėl šiltų vasarų jų ateityje daugės, priklauso ne nuo temperatūros, o nuo išteklių. Mokslininko nuomone, dėl vykstančio klimato atšilimo mūsų šalyje širšių tikrai neturėtų smarkiai padaugėti.

„Gali pasikeisti rūšių spektras, atsirasti tokių, kurių mūsų šalyje nebuvo, pailgėjus vegetacijos sezonui, lizdai gali tapti didesni. Tačiau, kaip jau minėjau, esmė ištekliai, pvz., maisto atliekos, tačiau kadangi didelis dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui, stengiamasi gyventi tvariai, tų išteklių mažėja, tad ateityje širšių didelio gausėjimo tikrai nereikia baimintis“, – sako mokslininkas.

Širšių lizdai: griauti negalima palikti – kur dėti kablelį?

Paklaustas, ką daryti, jeigu savo namuose ar aplinkoje pastebime širšių spiečius, E.Budrys sako, kad viskas priklauso nuo situacijos, tad nereikėtų bėgti tų lizdų ardyti, jeigu jie niekam netrukdo. Mokslininkas priduria, kad skirtingos širšių rūšys įsikuria skirtingose vietose – uoksuose, žemėje, pastatų plyšiuose, palėpėse ir pan.

123RF.com nuotr./Širšių lizdas
123RF.com nuotr./Širšių lizdas

„Kai kurios širšių rūšys neblogai prisitaiko prie žmogaus aplinkos. Dar reikėtų atskirti širšes, kurios turi storą, tarsi statmenai nukirstą pilvelio pamatą, ir popiervapsves, kurios panašios į širšes, tačiau yra lieknesnės, siauru pilvelio pamatu, ilgesnėmis kojomis, jos mažiau agresyvios.

Šių dviejų vabzdžių lizdai skiriasi, kadangi širšių yra su apvalkalu, primenantys savo forma obuolius, didesni popieriniai kapšai. Popiervapsvių lizdai yra tarsi popieriniai koriai be apvalkalo ir juos pamačius galima palikti ramybėje, kadangi jos nėra piktos ar labai agresyvios. Kitaip yra su širšėmis – turite atkreipti dėmesį, kiek tie lizdai jums trukdo. Širšės medžioja kitus vabzdžius savo lervų maistui, apdulkina kai kuriuos augalus, reguliuoja kenkėjų skaičių, tad gamtoje, sode ir darže širšės yra labai naudingos“, – sako specialistas.

Jis juokauja, kad sodininkai, į kurių obuolius ir kriaušes širšės mėgsta įsisukti, gali turėti ir kitą nuomonę. Visgi, jeigu širšių lizdai yra atokioje vietoje ir jums netrukdo, galima juos palikti.

„Kitas dalykas, jeigu širšės lizdą susisuko atviroje vietoje, kur jūs vaikštote, užsiimate kokia nors veikla, pavyzdžiui, man teko matyti širšių lizdą po liepos šaknimis Lukiškių aikštėje šalia autobusų stotelės ir šimtus širšių, skraidančių po kojomis. Širšės tokioje vietoje pripranta prie žmonių ir nepuola. Tačiau jeigu širšės lizdą susikūrė sodo namelyje, kuriame jūs lankotės tik savaitgaliais, jos gali reaguoti agresyviau, nes nėra pripratusios ir gina savo lizdą.

Fotolia nuotr./Popiervapsvė
Fotolia nuotr./Popiervapsvė

Širšes galite išnaikinti ir patys, pasitelkę kontaktinius insekticidus, arba kreiptis į specialistus. Jeigu pasiryšite tai daryti patys, turite laikytis visų įmanom saugumo taisyklių, dėvėti bitininko tinklelį, tinkamą aprangą, pirštines“, – įspėja mokslininkas ir priduria, kad jeigu įmanoma, geriausia širšes palikti ramybėje, mokytis sugyventi su gamta.

Širšės medžioja kitus vabzdžius savo lervų maistui, apdulkina kai kuriuos augalus, reguliuoja kenkėjų skaičių, tad gamtoje yra labai naudingos.

Širšės gelia dviem atvejais

Pasak mokslininko, širšės niekada nepuola šiaip sau. „Jos gelia dviem atvejais – kai gina savo lizdą ir kai netyčia jas prispaudžiame, pritrenkiame ir panašiai. Pastaruoju atveju širšė gali įkristi į kišenę, šlepetę, įsipainioti tarp drabužių ir, žinoma, gindamasi įgels.

Beje, žmonės širšių atžvilgiu yra kur kas agresyvesni nei širšės mūsų. Tik įskrido širšė į namus, žiūrėk, jau vaikome, puolame, bandome pagauti, o jos nemėgsta staigių judesių. Tad jeigu širšė sukasi aplink jus, o lizdo šalia nėra, ji tiesiog ieško maisto savo lervoms. Šiuos vabzdžius vilioja saldus, maistas, gėrimai ir net mėsa, kuria ir minta jų lervos. Tad arba susitaikome, kad širšės ropoja ant maisto, arba tą maistą pridenkime“, – siūlo E.Budrys.

Žmonės širšių atžvilgiu yra kur kas agresyvesni nei širšės mūsų.

Jis pataria būti atidiems, kai valgome ar geriame. Tarkime, širšės mėgsta saldžius gėrimus ir lenda į gėrimo skardines, paslysta ir įkrenta. Kai geriame tokį gėrimą galime ir patys nepastebėti, kaip širšė atsidurs burnoje ir įgels. Tokiu atveju galime smarkiai nukentėti, ypač, jeigu esame alergiški įgėlimams. Patartina gerti gėrimus iš permatomos taros, kad išvengtume pavojaus.

„Dar paminėsiu ir tai, kad kai prasideda saldžių vaisių sezonas – obuolių, kriaušių, slyvų, širšės mielai jais skanauja. Reikėtų būtinai surinkti krituolius, nes rūgstančių vaisių kvapai jas labai vilioja, taip pat valgant vaisius juos gerai apžiūrėti, kad jame nebūtų širšių“, – pataria specialistas.

Ką reikia žinoti apie širšių įgėlimą ir kaip apsisaugoti

Verta žinoti, kad bičių ir širšių įgėlimai skiriasi. Bitė įgelia ir miršta, o širšės gali gelti ne vieną kartą.

„Senos bitės yra agresyviausios ir jas bičių šeima aukoja gynybai. Tad bitė įgėlusi palieka geluonį, šis toliau lenda gilyn į odą ir gelia, o širšės gali įgelti ne vieną kartą. Kadangi širšių šeimos yra gerokai mažesnės nei bičių, savybė gelti ne vieną kartą joms padeda apsaugoti savo palikuonis“, – pasakoja mokslininkas.

Kitas niuansas, labai dažnai žmonės turi įvairių mitų, susijusių su širšėmis, pavyzdžiui, kad mirštančios širšės atskubės gelbėti jos gentainės. Mokslininkas sako, kad jeigu kalbėtume apie bites, tiesos yra, kadangi išskirtų bičių nuodų kvapas veikia kaip agresijos feromonas ir privilioja kitas bites pulti. „Jeigu kalbėtume apie širšes, neteko susidurti su tyrimais, kurie patvirtintų šį faktą, kad širšių nuodų kvapas sustiprintų kitų širšių agresiją“, – sako mokslininkas.

Jis priduria, kad jeigu mes būname prie lizdo, tai jau dirginame širšes. „Geriausia judėti lėtai, nedaryti staigių judesių, tačiau kai širšės puola, mes mosikuojame rankomis, o tai jose pažadina dar didesnę agresiją. Tad jeigu jus prie lizdo puola širšės, o puola jos staigiu judesiu, nutaikytu į žmogų, labai svarbu prisidengti veidą, kadangi jas vilioja jautriausios vietos. Pavyzdžiui, tai, kas blizga – akys, taip pat sagos, akiniai, laikrodis, žiedai ir pan., tad visa tai reikėtų pridengti ar nusiimti. Patarčiau pasislėpti, pritūpti ir nejudėti, tada jos aprimsta. Jeigu lizdas tyčia ar netyčia išardytas, prasideda masinis širšių puolimas, geriausia pridengti nuo jų veidą ir bėgti“, – sako specialistas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mėtos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mėtos

Jis priduria, kad jeigu mes nesame prie lizdo, tačiau aplink mus skraido viena ar kita širšė, o jų skraidymo trajektorija primena aštuoniukes, jos paprasčiausiai domisi, kur galima rasti maisto. Vilioti jas gali ir mūsų drabužiai, ir kvapai.

Mokslininkas sako, kad apie kvapus ir širšes yra visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kai kurie širšėms nepatinka ir jas erzina, o kiti – gali pritraukti, tarkime, prakaito. Labiausiai jas atbaido augaliniai kvapai – eukaliptas, čiobreliai, mėtos, tad tokių pasodinę darželyje ar gėlyne, padėję ant stalo, tikrai pristabdysite jų svečiavimąsi.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

02:39
00:43
07:42

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką