Sekite 15min Google
Kada iš tiesų būtina profesionali dezinfekcija, kodėl vien buitinių valiklių nepakanka ir kokių klaidų artimiesiems reikėtų vengti? Apie tai pasakoja biologinės taršos šalinimo specialistas, įmonės „Derapro“ dezinfektorius technikas Edgaras Valys.
– Kada dažniausiai prireikia dezinfekcijos po žmogaus mirties namuose?
– Dažniausiai kreipiamasi tada, kai žmogus namuose mirė netikėtai ir kūnas buvo rastas ne iš karto, kai lieka biologinių pėdsakų. Kuo daugiau laiko praėjo, tuo labiau reikalingas profesionalus valymas. Todėl visada pradedame nuo situacijos įvertinimo.
– Kokie biologiniai pavojai lieka patalpose po žmogaus mirties? Ar pavojų kelia tik matomi teršalai, ar yra ir nematomų grėsmių?
– Po žmogaus mirties patalpose gali likti biologinių teršalų ir pavojingų mikroorganizmų, kurie gali kelti infekcijų riziką. Didžiausias pavojus kyla dėl kraujo, kūno skysčių ir kitų biologinių medžiagų, kurios gali užteršti aplinką. Rizikos mastas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko kūnas buvo patalpose, taip pat nuo aplinkos temperatūros ir kitų sąlygų – prasidėjus irimo procesams, biologinė tarša didėja.
Svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne tik matomi biologiniai teršalai. Nematoma tarša dažnai yra didesnė – biologiniai skysčiai gali prasiskverbti po grindų danga, į medieną, siūles, konstrukcijų tarpus ar kitas porėtas medžiagas. Iš pirmo žvilgsnio švariai atrodantys paviršiai vis tiek gali būti užteršti, todėl vien matomos taršos nuvalymo nepakanka.
– Kada, sakytumėte, pakanka paprasto valymo, o kada jau būtinas profesionalų įsikišimas?
– Paprasto valymo gali pakakti tik tais atvejais, kai užterštumo praktiškai nėra – pavyzdžiui, mirtis buvo staigi, o kūnas nedelsiant pašalintas iš patalpų ir neliko kraujo, kūno skysčių ar kitų biologinės kilmės medžiagų.
Profesionalų įsikišimas būtinas, kai matomi kraujo, kūno skysčių ar audinių likučiai, juntamas irimo kvapas arba kūnas patalpose išbuvo ilgesnį laiką. Tokiais atvejais tarša gali būti įsigėrusi į grindis, sienas, baldus ir kitas medžiagas, todėl įprastų buitinių valymo priemonių bei metodų nepakanka saugiai pašalinti užterštumą ir sumažinti galimą mikrobiologinę riziką.
Paprasta taisyklė – jei matote kraujo ar kitų biologinės kilmės medžiagų pėdsakus arba jaučiate specifinį irimo kvapą, savarankiškai valyti nerekomenduojama. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į specialistus, turinčius reikiamas žinias, profesionalias priemones ir asmenines apsaugos priemones.
– Kokią specialią įrangą naudojate ir kuo ji skiriasi nuo įprastų valymo priemonių?
– Biologinės taršos šalinimas po mirties – tai ne įprastas valymas, o specializuota paslauga. Kiekvienas objektas yra skirtingas, todėl valymo metodai ir naudojamos priemonės parenkami individualiai, įvertinus taršos pobūdį ir mastą.
Darbų metu atliekami šie pagrindiniai etapai:
- mechaninis užterštų paviršių valymas;
- cheminė dezinfekcija naudojant autorizuotus, Europos Sąjungos biocidinių produktų reglamentą atitinkančius dezinfektantus;
- kvapų neutralizavimas specializuotomis priemonėmis;
- biologinių atliekų surinkimas ir jų pašalinimas.
Naudojame profesionalią įrangą, skirtą mechaniniam valymui, cheminiam apdorojimui ir kvapų neutralizavimui. Darbai atliekami naudojant asmenines apsaugos priemones. Konkrečių naudojamos įrangos modelių ir technologinių sprendimų neviešiname, nes tai yra mūsų darbo metodikos dalis.
Įprasti buitiniai dezinfekantai yra skirti kasdienei higienai ir paviršių priežiūrai, tačiau jie nėra skirti biologinei taršai po mirties šalinti.
– Kiek vidutiniškai trunka toks darbas?
– Nuo 2–5 val. priklausomai nuo darbų apimties ir sudėtingumo.
– Kodėl po mirties atsirandantį kvapą taip sunku panaikinti? Kokiais metodais jį neutralizuojate?
– Taip, tai viena didžiausių problemų po mirties įvykio. Biologinio irimo metu susidarantys kvapą sukeliantys junginiai gali įsigerti į porėtas medžiagas – sienas, grindis, baldus, tekstilę, o kai kuriais atvejais patekti ir į vėdinimo sistemas. Dėl šios priežasties vien patalpų vėdinimo, oro gaiviklių ar buitinių valymo priemonių nepakanka – jie tik laikinai sumažina kvapo intensyvumą arba jį užmaskuoja, tačiau nepašalina jo priežasties.
Kvapų neutralizavimas visada pradedamas nuo biologinės taršos šaltinio pašalinimo ir dezinfekcijos. Tik pašalinus užterštumą naudojami specialūs ilgalaikio poveikio kvapų neutralizavimo preparatai, kurie pašalina nemalonaus kvapo šaltinius.
Jeigu kūno skysčiai yra įsigėrę į medžiagas, pavyzdžiui, čiužinius, minkštus baldus, lovas, fotelius ar kiliminę dangą, vien dezinfekcijos dažnai nepakanka. Tokiose medžiagose užterštumas gali būti pasiekęs vidinius sluoksnius, todėl ne visais atvejais įmanoma užtikrinti saugų jų naudojimą ateityje. Įvertinę situaciją, nusprendžiame, ar daiktą galima saugiai išvalyti ir dezinfekuoti, ar rekomenduojama jį utilizuoti.
Kieti paviršiai, tokie kaip plytelės, metalas, stiklas ar dalis korpusinių baldų, dažniausiai gali būti profesionaliai išvalomi ir dezinfekuojami. Kiekvieną situaciją vertiname individualiai – mūsų tikslas yra išsaugoti viską, ką galima saugiai išvalyti ir dezinfekuoti, o utilizuoti tik tas medžiagas ar daiktus, kurių saugaus atkūrimo užtikrinti nebeįmanoma.
– Koks buvo sudėtingiausias jūsų atliktas dezinfekcijos po mirties atvejis? Ar yra buvę atvejų, kai patalpų nebuvo įmanoma visiškai atkurti?
– Sudėtingiausi atvejai dažniausiai būna ne dėl pačios biologinės taršos, o dėl patalpų būklės. Didžiausių iššūkių kyla tuomet, kai žmogus gyveno itin netvarkingomis sąlygomis – patalpos būna užkrautos daiktais, sukauptomis atliekomis kartais net iki lubų, ar ilgą laiką neprižiūrėtos. Tokiose situacijose neretai sudėtinga net pasiekti vietą, kurioje buvo rastas miręs žmogus.
Tokiais atvejais darbai atliekami etapais. Pirmiausia, kiek leidžia situacija, pašalinama biologinė tarša, atliekama dezinfekcija ir neutralizuojami kvapai. Vėliau utilizuojami užteršti daiktai ir kitos atliekos, o patalpoms ištuštėjus atliekama pakartotinė profilaktinė dezinfekcija.
Iki šiol neteko susidurti su atveju, kai patalpų visiškai atkurti būtų neįmanoma. Tačiau jei biologinė tarša ilgą laiką veikė konstrukcijas ar apdailos medžiagas, vien dezinfekcijos nepakanka. Tokiais atvejais, siekiant visiškai atkurti patalpų būklę, gali prireikti remonto – pakeisti grindų dangą, sienų apdailą ar kitas pažeistas medžiagas.
– Ar po dezinfekcijos patalpose galima gyventi iš karto?
– Tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir atliktų darbų apimties. Baigus biologinės taršos šalinimo ir dezinfekcijos darbus, rekomenduojame patalpomis nesinaudoti nuo 12 iki 24 valandų. Tikslus laikas priklauso nuo atliktų darbų pobūdžio, naudotų priemonių ir patalpų būklės, situacijos sudėtingumo.
Pasibaigus rekomenduojamam laikotarpiui ir išvėdinus patalpas pagal mūsų pateiktas rekomendacijas, jos yra saugios naudoti. Jeigu patalpos buvo tvarkingos ir biologinė tarša buvo lokalizuota, dažniausiai po šio laikotarpio jose galima gyventi. Tačiau jei būstas buvo stipriai apleistas arba reikalingas remontas, gali prireikti papildomų darbų prieš pradedant juo naudotis.
– Svarbi tema – ir emocinė tokio darbo pusė. Kaip specialistai pasirengia dirbti su gedinčiomis šeimomis? Ar jiems teikiama psichologinė pagalba, specialūs mokymai?
– Darbas po žmogaus mirties išties reikalauja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir emocinio pasirengimo. Todėl mūsų specialistai yra apmokomi ir bendravimo su gedinčiomis šeimomis bei darbo emociškai sudėtingose situacijose.
Dezinfekciją po mirties atlieka tik specialistai, kurie yra tam pasirengę tiek profesine, tiek emocine prasme ir patys yra pasirinkę dirbti šioje srityje. Manome, kad tai yra svarbi kokybiškos paslaugos ir pagarbos tiek velioniui, tiek jo artimiesiems dalis.
Ilgametė patirtis padeda mūsų komandai išlaikyti profesionalų požiūrį ir emocinį stabilumą. Skatiname darbuotojus aptarti sudėtingus atvejus komandoje, o prireikus sudarome galimybę pasikonsultuoti su psichologu.
– Ar darbe bendradarbiauti su policija, medikais ar laidojimo įmonėmis?
– Taip, savo darbe dažnai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, socialiniais darbuotojais ir velionio artimaisiais. Darbus pradedame tik tada, kai ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai arba kitos atsakingos institucijos yra baigusios savo veiksmus ir leidžia patekti į patalpas. Viso proceso metu glaudžiai bendraujame su velionio artimaisiais ar jų įgaliotais asmenimis, informuojame apie darbų eigą, rekomenduojamus tolimesnius veiksmus.
– Ką patartumėte žmogui, kuris pirmą kartą susiduria su artimojo mirtimi namuose ir nežino, nuo ko pradėti? Kokios svarbiausios klaidos reikėtų vengti iki atvykstant specialistams?
– Pirmiausia – neskubėkite visko tvarkyti patys. Artimojo netektis yra emociškai labai sunki situacija, todėl svarbiausia pasirūpinti savimi ir artimaisiais, o šiuos darbus patikėti specialistams. Jeigu abejojate, ar reikalinga profesionali pagalba, visada galite paskambinti mums. Telefonu aptarsime situaciją, paaiškinsime, kokių veiksmų reikėtų imtis, ir rekomenduosime tinkamiausią sprendimą. Taip pat atvykstame įvertinti situacijos, ar profesionali dezinfekcija yra reikalinga.
Jeigu patalpose nėra biologinės taršos – kraujo, kūno skysčių ar kitų biologinės kilmės medžiagų – jas dažniausiai galima susitvarkyti įprastai. Tačiau jei tokia tarša yra, rekomenduojame neatlikti valymo savarankiškai ir kreiptis į specialistus. Profesionali dezinfekcija padeda užtikrinti saugią aplinką bei leidžia artimiesiems susitelkti į svarbesnius dalykus – laidotuvių organizavimą, dokumentų tvarkymą ir buvimą kartu su šeima.
Viena dažniausių klaidų – bandymas viską sutvarkyti savo jėgomis. Po žmogaus mirties dažnai tenka susidurti ne tik su krauju ar kūno skysčiais, bet ir su irimo procesais, biologiniais likučiais, vabzdžių aktyvumu bei nemaloniu kvapu. Tokiose situacijose svarbiausia ne kuo greičiau viską nuvalyti, o užtikrinti, kad biologinė tarša būtų pašalinta saugiai ir tinkamai.
