Savo istorija su portalu 15min pasidalinusi skaitytoja sakė iš karto nesupratusi, koks tai „daiktas“.
„Kadangi regėjimas nėra geriausias, buvau be akinių, o koridoriuje prietema, tą „daiktą“ skubėdama tiesiog pastūmiau su koja. Tačiau radinys greitai atgijo ir ėmė vinguriuoti. Supratau, kad iš gamtos parsivežėm svečią, nors dar nebuvo aišku, žaltys tai ar gyvatė“, – pasakojo Vilija.
Pasak jos, reakcija buvo nuspėjama: „Žinoma, išleidau toli gražu ne susižavėjimo šūksnį, nes supratau, kad turime nemažą iššūkį. Kaip jį sugauti? Vakarui to neatidėsi, nes reikia bėgti į darbą. Paskui gi nepradėsi visuose namuose ieškoti gyvatės. Netrukus paaiškėjo, kad tai – žalčiukas, su geltonomis „ausytėmis“. Jis, ačiū Dievui, buvo palindęs po spinta: pro šaldiklį nuvinguriavo į sieninę spintą.“
Pagavo su grilio žnyplėmis
Moteris juokėsi, kad visiems kartu teko spręsti netikėtą rebusą: „Turėjome mažą plyšį, dar mažiau laiko ir tikrai didelę problemą. Veikti reikėjo greitai. Vyras ganė žaltį, kad nepabėgtų, aš laksčiau, ieškodama priemonių jam sugauti. Sugalvojom, kad patogiausia būtų jį įvilioti į pagalvės užvalkalą. Ši misija teko vyrui, kuris į miestą persikrausčiusį žaltį visaip bandė įkalbėti pasimatuoti naują būstą. Bet žaltys buvo nepatenkintas ir šnypštė. Tada mums iškilo klausimas, ar jis turi dantis? Nepavyko to prisiminti iš biologijos pamokų, o praktiškai išbandyti irgi nelabai norėjosi.“
Nepavykus išvilioti kalbomis, pora griebėsi žnyplių, su kuriomis dar nuotykio išvakarėse ant grilio vartė dešras.
„Aišku, jos pasitarnavo kaip piemens ganymo įrankis, bet pagaliau roplį pavyko įtikinti, kad verta išmėginti ir pasimatuoti dar vieną būstą. Su vyru buvom jau šlapi nuo šitos rungties, naują augintinį greit įleidom į batų dėžutę ir jis išvažiavo atgal į gimtinę. Prieš išleisdamas žaltį vyras spėjo nufotografuoti, nes gaudynių metu, deja, apie įamžinimo akimirkas nebuvo kada galvoti“, – apie netikėtą povelykinį nuotykį pasakojo Vilija.
Ryte prie kavos kolegėms pasakodama šią istoriją ji prisipažino nenorinti net fantazuoti, kaip būtų buvę, jei žaltys paslapčiomis būtų likęs gyventi namuose, daugiabutyje.
„Kadangi ateina vasara, žmonės daugiau leis laiko gamtoje, manau, ne tik man, bet ir kitiems būtų gerai sužinoti, kaip elgtis, netyčia parsivežus žaltį namo – kaip jį saugiai pagauti, nesužaloti, ar jis gali įkąsti?“ – vieną iš priežasčių, kodėl savo istorija pasidalino su portalu, nurodė 15min skaitytoja.
Žaltys sodyboje – kokybės ženklas
Gamtininkas, fotografas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius sako, kad Lietuvoje sutinkamas geltonskruostis žaltys. Taip roplys vadinamas, nes šonuose turi šviesesnes ar tamsesnes oranžines ir geltonas dėmes. Pasak gamtininko, nors žmonės žaltį išvydę išsigąsta, iš tiesų jis yra pats nekalčiausias padaras Lietuvoje.
„Man atrodo, kad žaltys yra ypatingas tuo, jog su lietuviais suaugęs. Ir sakau tai ne todėl, kad esu gamtininkas. Etnografai ir mitologai neleis sumeluoti: nuo XIII–XIV a. lietuvių namuose žalčiai gyvendavo, vaikai su jais žaisdavo – žaltys visą laiką buvo su mumis. Antra vertus, ar įsivaizduojate, kokią nors kitą tautą, kuri galėjo sugalvoti tokią pasaką kaip „Eglė – žalčių karalienė“?“ – kalbėjo gamtininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10–15 metų Lietuvoje žalčių pagausėjo. „Buvo laikas, kai jie dėl kintančio kraštovaizdžio, tuštėjančių ir visiškai perstatomų sodybų, beveik išnyko. Taip nutiko, nes sodybos buvo visiškai išvalomos ir išgremžiamos, nepaliekant niekam, net žalčiui, vietos“, – mintimis pasidalino S.Paltanavičius.
Pasak jo, paprastai žalčiai apsigyvena netoli akmenų ar supuvusių lapų krūvos. „Ten jų inkubatorius, ten jie deda kiaušinius“, – paaiškino gamtininkas ir pasidalino vaikystės prisiminimais:
„Aš užaugau prie Kazlų Rūdos, netoli miško. Pamenu, visąlaik pavasarį einant pro tvarto pamatą ant jo matydavau priešais saulę besišildantį žaltį. Tai buvo taip įprasta, kad tuo niekas nesistebėdavo. Mes gyvenam ir jie gyvena. Manau, kad tai svarbiausia sau įteigti ir dabartiniams sodybų šeimininkams: jeigu mes turime sodybą, kurioje gyvename ar ten tik atvažiuojame, ir ten yra žalčių, sakyčiau, kad kaip lietuviui, tai yra kokybės ženklas. Vadinasi, ten švaru, viskas joje gerai, jauku.“
„Rėkti ant žalčio nereikia“: kaip jį išprašyti iš namų?
Knygų apie gamtą autorius, neseniai išleidęs naujausią leidinį būtent apie roplius ir kitus šaltakraujus Lietuvoje gyvenančius gyvūnus, pasidalino patarimu, ką daryti, jei žaltys netyčia atšliaužė į namų vidų?
„Tikrai nereikia isteriškai rėkti – žaltys, kaip ir kiti ropliai, negirdi. Gali šaukti, spiegti – nieko neduos. Siūlau jį pamačius, pabelsti į grindi bato kulnu ar šepečio kotu. Jis pajus vibraciją ir iššliauš“, – patarė S.Paltanavičius.
Jei į lauką žaltys visgi neiššliaužia, galima įvaryti jį į paverstą kibirą, dėžę ar kitą talpą, su kuria būtų galima žaltį išnešti į lauką ir ten paleisti į jam įprastą gyvenamąją aplinką.
Nuo žmonių ginasi itin išradingai
Tiems, kas išsigąsta žalčio kaišiojamo dvišakio liežuvio, gamtos žinovas priminė mokyklinę informaciją – taip žaltys ragauja orą, kvapus, šilumą: „Taip jis lengviausiai jaučia ir grobį – slieką, varlę.“
Anot pašnekovo, kaip ir bitės, žalčio nereikia bandyti sugauti, nes gindamasis jis gali įkąsti. „Tas įkandimas – nieko blogo, žaltys neturi nuodų. Bet jis turi geresnį būdą, kaip apsisaugoti nuo žmonių: jeigu jį nutveri už uodegos ir taip bandai nešti, žaltys gali tave apšvirkšti išmatomis, kurių kvapas gerokas, sakyčiau“, – paaiškino S.Paltanavičius.
Sodybų savininkams, norintiems, kad pas juos apsigyventų žalčiai, pašnekovas patarė:
„Kur nors už ūkinio pastato sukalkite rėmą iš paprastų lentelių ir ten dėkite visokius senus lapus, nupjautą žolę. Galite įdėti ir seną puodą. Kam to reikia? Tai bus žalčių perėjimo vieta, inkubatorius, kuriame jie dės kiaušinius, iš kurių išsiris žalčiukai.“
Įspūdingas reginys – žalčių tuoktuvės
Šventinį savaitgalį išvystais žalčiais gyrėsi ne vienas gamtoje laiką leidęs žmogus. Palangoje Birutės parke su šeima poilsiavęs Daumantas pasidalino video, kuriame įamžino į aštuoniukę greit susirangiusį žaltį, jau spėtą pakrikštyti Žilvinu.
Pasak S.Paltanavičiaus, pavasarį išties galima išvysti daug saule besimėgaujančių žalčių. Taip pat – ir žalčių vestuves.
„Jos paprastai vyksta nuo kovo pabaigos iki maždaug balandžio vidurio, tad šiemet jau tikriausiai nebepavyks pamatyti. Man pačiam yra tekę išvysti, kaip vienoje vietoje „tuokiasi“ keli šimtai žalčių – visai nedideliame plote susirenka 200-300 žalčių. Būna, kad į vieną kamuolį susisuka patelė ir šeši patinėliai. Man tai labai gražu“, – pasakojo gamtininkas.
