Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 14d. 14:57

Puansetijų augintoja Vitalija Žemaitienė: „Neperliekite, neišdžiovinkite ir džiaugsitės šiomis gėlėmis ilgai“

Vitalija Žemaitienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Vitalija Žemaitienė

Alytaus rajone Punios kaime įsikūręs Vitalijos ir Algimanto Žemaičių ūkis šiuo metu išgyvena tikrą darbymetį. Puansetijos, dar vadinamos kalėdinėmis žvaigždėmis, laukia eilėje, kad galėtų atsidurti ant šventinio lietuvių stalo.

Greičiausiai sutiksite, kad ši ryškiaspalvė gėlė tapo neatsiejama kalėdine puošmena, kaip ir spalvingais žaisliukais padabinta eglutė. Nors, kaip pasakoja gėlių ūkio savininkė Vitalija, puansetijų būna įvairių spalvų – gelsvų, rausvų, tačiau karališka raudona išlieka populiariausia ne vienerius metus.

Šiek tiek istorijos

Puansetija tokį vardą gavo ne šiaip sau. Amerikiečių politikas ir diplomatas Joelas Robertsas Poinsettas, teigiama, labai mylėjęs ir kolekcionavęs šiuos nuostabius augalus, todėl jie taip pavadinti šio iškilaus žmogaus garbei.

Kai kur rašoma, kad puansetija J.R.Poinsetto buvo atgabenta iš Meksikos į Jungtines Valstijas dar 1825-aisiais. Tačiau šiai gėlei pasiekti neblėstančią šlovę dar nebuvo laikas.

Amerikoje jos valanda sužibo maždaug 1900-aisiais, kai šias gėles pradėjo auginti Ecke šeima, sukūrusi ypatingą būdą, kad jos būtų kuo vešlesnės ir tankesnės. Tiesa, vėliau savąjį auginimo variantą pasiūlė ir JAV universiteto mokslininkas, tačiau Ecke šeima ir toliau išliko tarp lyderių.

Apskritai puansetijos gimtinė – Centrinė Amerika, kur augalas pasiekia net 3 metrų aukštį. Indėnai šią gėlę labai vertino: naudojo gydomiesiems tikslams, o lapais dažydavo audinius.

Tiesa, dabar puansetijos priskiriamos prie nuodingųjų augalų, mat jų sultys gali sudirginti odą. Taigi karpydamos puansetijų ūglius, mūvėkite apsaugines pirštines. Protinga jas laikyti ir kiek toliau nuo mažų vaikų bei gyvūnų.

O ką byloja legendos?

Ogi tai, kad puansetija – laukinis Meksikos augalas – tapo vienos mergaitės išsigelbėjimu. Pepita prieš kelis šimtmečius Kalėdų proga neturėjo jokios dovanos kūdikėliui Kristui. Paraginta pusbrolio, kad būtinai turinti kažką nunešti, ji pakeliui prisiskynė žolių. Nuėjus prie altoriaus, įvyko stebuklas – gėlės sužydėjo, prapliupo nenusakoma raudonos spalvos jūra... ir buvo pavadintos Flores de Noche Buena (Šventosios nakties gėlėmis).

Raudonos – pačios populiariausios

Vitalija pasakoja, kad 3,5 ha gėlių ūkyje, kuris įsikūrė prieš daugiau kaip 25-erius metus, dirba bene 50 žmonių. Su trapiomis gėlėmis darbuojasi ir Vitalijos bei Algimanto atžalos. Išties dabar darbo čia netrūksta, kadangi auginamos ne tik ryškiaspalvės puansetijos, bet ir žiemos gėlėmis vadinami ciklamenai bei raktažolės, vėliau savo eilės sulauks narcizai, tulpės, hiacintai, pelargonijos ir kt.

Jeigu perlaušite lapelį, iš jo gali išbėgti nuodingas skystis, todėl tokiu atveju nusiplaukite rankas ir stenkitės laikyti atokiau nuo mažų vaikų ar gyvūnų.

„Tradicinė raudona išlieka patraukliausia lietuviams, tačiau perkamos ir šviesios puansetijos – kiekvienas derina prie aplinkos ir interjero. Tai kalėdinės gėlės, kadangi kitomis progomis jos nelabai tinka, o ir nežydi. Tačiau šiuo metų laiku jos nuostabiai puošia interjerą ir džiugina mūsų širdis“, – pasakoja V.Žemaitienė, puansetijas auginanti jau daugiau nei 10 metų. Beje, žiemiškajam periodui gėlės pradedamos auginti dar vasarą – liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Kaip prižiūrėti ir saugoti, kad puansetijos nenuvystų?

Visų pirma, nepamirškite, įspėja gėlių augintoja, kad puansetijos yra nuodingos: „Jeigu perlaušite lapelį, iš jo gali išbėgti nuodingas skystis, todėl tokiu atveju nusiplaukite rankas ir stenkitės laikyti atokiau nuo mažų vaikų ar gyvūnų“.

Vienmetės ar daugiametės? „Dažnai nutinka taip, kad nužydėjusi puansetija ir baigia savo gyvenimą po švenčių, tačiau noriu pasakyti, jog šios gėlės nėra vienmetės – jas galite išsaugoti ir kitiems metams.

Tiesa, puansetija reikalauja atitinkamos temperatūros ir priežiūros. Šios gėlės labai nemėgsta skersvėjo, perlaistymo arba perdžiūvimo, tiesioginių saulės spindulių, todėl turite išlaikyti balansą – laistykite saikingai. Kiek, tiksliai nepasakysiu, nes visa tai priklauso nuo kambario drėgmės, temperatūros; jeigu ji peržengia 20 laipsnių, tai laistykite dažniau, jei žemesnė – rečiau. Galite ir pakilnoti vazoną, nes jeigu žemė išdžiūvusi, jis bus lengvesnis. Arba patikrinkite rankomis, kokia žemė – drėgna ar sausa, ir pagal tai orientuokitės, kaip laistyti“, – sako V.Žemaitienė.

Puansetiją galite išlaikyti ne vienerius metus, tačiau tam, kad jos lapai taptų raudoni ir ji žydėtų, reikalingos atitinkamos technologijos, todėl, kaip pabrėžia gėlių augintoja, ne visą laiką galima tikėtis norimo žiedo dydžio,;kitais metais augalas būna labiau išsišakojęs, gerokai mažesniais žiedynais. „Tai visgi lepus, šilumamėgis augalas, jį gali užpulti ir kenkėjai, ir puviniai, jam reikia šilumos, atitinkamos temperatūros, technologijų. Pavyzdžiui tam, kad ir kitais metais puansetijos džiugintų raudonais lapais, jas reikia uždengti ir laikyti tamsiai, tačiau tai pavyksta ne visiems.“

Prekybos centruose ir turguose pirkdami puansetijas būkite atidūs, kadangi, kaip ir minėjo V.Žemaitienė, gėlės nemėgsta skersvėjo ir šalčio: „Žiūrėkite, kad augalai būtų sveiki, jų lapai gražūs, nenudžiūvę, o ir nusipirkę gėlę pridenkite ir kuo greičiau neškite į patalpą, kad ji kuo mažiau patirtų temperatūros skirtumų. Lietuviškos gėlės yra patvaresnės, ilgiau išsilaiko, kadangi joms netenka patirti ilgo transportavimo iš kitų šalių (pastaruoju atveju labiausiai ir nukenčia kokybė).

Tręšti šių gėlių nereikia, dabar jomis reikia tik džiaugtis, neperlieti ir neišdžiovinti. Jos namus puošia daugiau kaip mėnesį – paskui pradeda blukti, šviesėti“, – šypsosi gėlių augintoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką