Švėkšniškių sambūrio vadovė Ingrita Riterienė pasakoja, kad prie miestelio puošybos prisideda kelios dešimtys žmonių.
„Zuikį kūrė penki žmonės – tokia vyriška kompanija. O margučių medį ir kitas dekoracijas – apie dvidešimt. Kiekvienas prisideda pagal savo galimybes“, – sako ji.
Didžiojo zuikio statyba pareikalavo ne tik kūrybiškumo, bet ir fizinio darbo. Pirmiausia buvo suvirintas karkasas, vėliau miškuose rinktos medžiagos, o visas procesas truko apie savaitę.
„Tai lauko darbas, todėl stengėmės atsižvelgti ir į žmonių galimybes – vyrai net pagailėjo moterų, kad šios nepervargtų ir nesušaltų“, – šypsosi pašnekovė.
Tuo metu kiti bendruomenės nariai ruošėsi pagrindiniam simboliui – Velykų medžiui. Jis kasmet papuošiamas tūkstančiais rankų darbo margučių. „Rekordą jau esame pasiekę – sukabinome 32 tūkstančius kiaušinių. Dabar nebeskaičiuojame, bet kiekis bus panašus“, – pasakoja I. Riterienė.
Pasiruošimas šiai šventei vyksta ištisus metus. „Reikia kiaušinius išsipūsti, juos suvalgyti, paskui sutvarkyti senas dekoracijas. Rimčiausi darbai prasideda po Naujųjų metų“, – teigia ji.
Beje, kiaušinių medžiui naudojamas medis nėra specialiai kertamas. „Ieškome tokio, kuris kažkam trukdo – gal į kelią išaugęs. Specialiai tikrai nekertame“, – pabrėžia bendruomenės vadovė.
Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas maždaug šešių metrų aukščio zuikiui, kuris pranoks ankstesnį simbolį – 5,4 metro siekusį gaidį. „Pagal konstrukciją jis turėtų būti šešių metrų, o su pynimu – dar šiek tiek aukštesnis“, – teigia pašnekovė.
Reikia drąsos imtis tokių dalykų. Kartais net nežinai, nuo ko pradėti, bet darai. Ir kai pavyksta – tai didžiausias džiaugsmas.
Idėja pasirinkti būtent zuikį gimė natūraliai. „Vis galvojome, ką darysime vietoj gaidžio. Buvo visokių minčių, bet Velykos be zuikio – ne Velykos“, – šypteli ji.
Papuoštas miestelis lankytojus džiugins iki Atvelykio – maždaug porą savaičių.
Ar šiemet pavyks užfiksuoti dar vieną rekordą, paaiškės tik po kelių mėnesių – dokumentų vertinimas užtrunka. Tačiau, I. Riterienės teigimu, svarbiausia – ne skaičiai.
„Reikia drąsos imtis tokių dalykų. Kartais net nežinai, nuo ko pradėti, bet darai. Ir kai pavyksta – tai didžiausias džiaugsmas“, – sako ji.
