Dickas Van Dyke’as, kino legenda iš tokių klasika tapusių filmų kaip „Marė Popins“ (1964 m.) ar „Čiti čiti bang bang“ (1968 m.), praėjusį gruodį atšventė 100-ąjį gimtadienį. Savo ilgo gyvenimo paslaptį jis aiškina paprastai: išlikti pozityviam ir nepasiduoti pykčiui.
„Visada maniau, kad pyktis žmogų graužia iš vidaus – kaip ir neapykanta. O aš niekada iš tikrųjų nesugebėjau jausti neapykantos“, – sakė jis interviu JAV žurnalui „People“ prieš pat gimtadienį. Anot jo, tai viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių ilgą gyvenimą.
Mokslas pritaria Dickui Van Dyke’ui
Ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo genetikos ar gyvenimo būdo – svarbų vaidmenį atlieka ir psichologinė būsena.
Kaip britų portale „The Conversation“ rašo psichologė Jolanta Burke, optimizmas ir mažesnis stresas siejami su ilgesne gyvenimo trukme.
XX a. 4-ajame dešimtmetyje JAV jaunos katalikės vienuolės turėjo parašyti autobiografijas stodamos į vienuolyną. Po šešių dešimtmečių mokslininkai išanalizavo 180 šių tekstų ir palygino juos su sveikatos duomenimis. Moterys, kurių tekstuose dominavo teigiamos emocijos, vidutiniškai gyveno apie dešimt metų ilgiau nei tos, kurių požiūris buvo labiau neigiamas.
Optimistai gyvena ilgiau
2019 m. britų tyrimas parodė, kad optimistiški žmonės vidutiniškai gyvena 11–15 proc. ilgiau nei pesimistai. Tyrime dalyvavo apie 70 tūkst. moterų ir 1500 vyrų, o rezultatai išliko nepriklausomi nuo:
-
socialinio ir ekonominio statuso
-
sveikatos būklės
-
depresijos
-
socialinės integracijos
-
gyvenimo būdo (rūkymo, mitybos, alkoholio vartojimo)
Panašūs rezultatai kartojasi ir kituose tyrimuose. 2022 m. analizė, apėmusi apie 160 tūkst. skirtingos kilmės moterų, parodė, kad optimistės gerokai dažniau sulaukia 90 metų.
Analizė, apėmusi apie 160 tūkst. skirtingos kilmės moterų, parodė, kad optimistės gerokai dažniau sulaukia 90 metų.
2026 m. kovo mėnesį Turkijoje paskelbta 148 itin ilgaamžių (95 metų ir vyresnių) žmonių analizė taip pat patvirtino šią tendenciją. Tyrėjai pabrėžė, kad psichologinis atsparumas – optimizmas – ir visą gyvenimą palaikomas fizinis aktyvumas padeda išsaugoti pažintines funkcijas, savarankiškumą ir miego kokybę.
Judėjimas padeda išlikti jaunam
Pozityvus požiūris dažnai susijęs ir su sveikesniais įpročiais. „Optimistai dažniau renkasi fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, o tai dar labiau prisideda prie ilgaamžiškumo“, – pažymi J.Burke.
Tai akivaizdu ir D.Van Dyke’o atveju. Net ir sulaukęs 100 metų jis tris kartus per savaitę lankosi sporto salėje, kur atlieka jėgos ir ištvermės pratimus. Tarp treniruočių jis praktikuoja jogą ir tempimo pratimus.
„Gydytojai negali patikėti, kai aš pasiekiu savo kojų pirštus“, – sakė jis „New York Times“ interviu.
Gydytojai negali patikėti, kai aš pasiekiu savo kojų pirštus.
Pyktis kenkia širdžiai
Pasak psichologės, itin svarbus yra gebėjimas valdyti pyktį. Optimistiški žmonės paprastai geriau susitvarko su neigiamomis emocijomis. Tai svarbu, nes pyktis gali turėti reikšmingą poveikį organizmui.
Ypač vyrams pyktis skatina streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – išsiskyrimą. Net ir trumpi pykčio protrūkiai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, o ilgalaikis stresas didina riziką susirgti:
-
širdies ligomis,
-
patirti insultą,
-
susirgti 2 tipo diabetu.
Todėl D.Van Dyke’o teiginys, kad jis vengia pykčio, gali būti vienas svarbių jo ilgaamžiškumo veiksnių.
Stresas spartina ląstelių senėjimą
Mokslininkai šį reiškinį aiškina ir ląsteliniu lygmeniu. Stresas spartina telomerų – apsauginių struktūrų chromosomų galuose – trumpėjimą.
Jaunose, sveikose ląstelėse telomerai išlieka ilgi ir stabilūs, tačiau jiems trumpėjant ląstelės sensta greičiau. Nors šis procesas natūralus su amžiumi, stresas jį paspartina. Didelė 22 tyrimų analizė patvirtina šį ryšį, nors poveikis, pasak mokslininkų, yra santykinai nedidelis.
Apibendrinant, D.Van Dyke’o „formulė“ – optimizmas, emocijų kontrolė ir nuolatinis judėjimas – atitinka tai, ką vis dažniau patvirtina ir mokslas.
