Telefonu jo užfiksuotoje nuotraukoje matyti, kaip prie Minijos, stovi grupė į stirnas panašių gyvūnų, kurių du – visiškai balti.
„Dažnai atvažiuoju čia žvejoti. Palikęs automobilį, iš pradžių ėjau prie upės be nieko – meškerių, masalo, pažiūrėti, ar neužimta vieta kitų žvejų.
Paėjus pamačiau, kad apačioje, prie vandens, kokios trys stirnos – lakė vandenį, matyt, atsigerti buvo atėjusios. Paskui žiūriu toliau, gal už kokių 5 metrų nuo manęs, dar kokios keturios stirnos. Galiausiai, žiūriu, išlenda dar dvi – tokios baltos baltos. Nuo manęs – per upę, už kokių 15 metrų.
Neturėjau su savimi telefono, nieko, tai bėgau atgal į mašiną pasiimti [telefono]. Bet parbėgus jos jau buvo toliau paėjusios – su telefonu dar bandžiau nufotografuoti, bet nelabai pavyko pritraukti“, – apgailestavo žvejys.
Jis pasakojo, kad šioje vietoje stirnų mato daug ir dažnai, tačiau albinoses išvydo pirmą kartą gyvenime.
„Ypač įdomu, kad jos dvi. Kiek domėjausi, tai paskutinį kartą stirnos albinosės Lietuvoje užfiksuotos maždaug 2016 m.“, – kalbėjo kretingiškis, juokęsis, kad dabar visada žvejodamas kišenėje turės telefoną. Juolab, kad susidūrimų su čia gyvenančiais laukiniais gyvūnais pasitaiko nuolat.
„Maždaug savaite anksčiau netoli nuo čia mačiau tris vilkus – irgi buvau žvejoti atvažiavęs. Jie buvo beveik prie manęs priėję. Kai atsisukau išsigandęs, jie pabėgo nuo manęs“, – prisiminė Žilvinas.
Suprasti akimirksniu
- Albinizmas – tai įgimta organizmo būklė, kai odoje, plaukuose ir akyse nesigamina melanino pigmentas. Dėl šios priežasties oda būna labai blyški ir jautri saulės spinduliams, plaukai balti arba gelsvos spalvos, o akys šviesiai žydros arba rausvo atspalvio.
- Su albinizmu painiojamas leukizmas – gyvūno organizmo būklė, kai odoje, plaukuose ir plunksnose melanino yra žymiai mažiau nei norma ar visai nėra.
- Gyvūnams leukistams būdingas baltas kailis (plunksnos ar žvynai), tačiau akys ir kiti organai ar audiniai paprastai normalios spalvos. Tuo tarpu gyvūnams albinosams būdingos raudonos akys.
- Gyvūnams albinosams gyventi gerokai sudėtingiau nei jų gentainiams – sunkiau pasislėpti aplinkoje, todėl jie dažnai tampa plėšrūnų grobiu. Be to, išvaizda gamtoje atlieka svarbų vaidmenį ir poruojantis – bespalviai patinai vargu ar pelnys savosios rūšies patelių prielankumą, nes visada pirmenybę jos teikia ryškiaspalviams konkurentams.
„Stirnos albinosės“ – itin retas reiškinys gamtoje
Skaitytojo užfiksuota nuotrauka portalas 15min pasidalino su gamtininkų ir knygų bei laidų apie gamtą autoriumi Selemonu Paltanavičiumi.
Vos išgirdęs, kad žvejui pavyko išvysti net dvi baltos spalvos stirnas jis įtarė, jog ten gali būti ne jos, bet danieliai.
Pasak jo, Lietuvoje tikrai yra užfiksuota stirnų albinosių: „Vienos jų iškamša yra ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Kitas nufotografuoti prieš kurį laiką pavyko Kupiškio rajone. Bet tarp stirnų tai yra labai retas dalykas. O jei pavyktų užfiksuoti dvi [baltas stirnas], tai, patikėkite, čia jau būtų labai didelis dalykas, kuriuos reikėtų labai džiaugtis.“
Įtarimus patvirtino nuotrauka. „Tai tikrai danieliai“, – išvydęs ją užtikrinai sakė gamtininkas.
Danieliai panašūs į dėmėtuosius elnius ir yra tarpiniai gyvūnai tarp elnio ir stirnos. S.Paltanavičiaus teigimu, Lietuvoje šiuo metu turėtų gyventi maždaug 16 tūkst. danielių.
„Tai yra didžiulė populiacija. Danieliai nėra vietinė mūsų gyvūnijos rūšis, ji imta veisti tik XX a. antroje pusėje“, – pasakojo gamtininkas.
Pasak jo, dažniausiai natūrali danielių spalva yra ruda, pilkai ruda, dėmėta. Visgi ši rūšis išiskiria įvairove.
„Yra įvairaus atspalvio juodų, juosvų, gelsvų, šviesiai rudų ir nemažai yra baltų. Todėl aš iškart sakiau, kad 99 proc. manau, jog žmogus pamatė danielius“, – kalbėjo S.Paltanavičius ir pridūrė:
„Nors balti danieliai yra įdomu, visgi, tai gana įprasta.“
