Centro įraše rašoma:
„Kol lietuviškais simboliais vadinami gandrai ir kregždutės dar tik ruošiasi sugrįžti į Lietuvą, Pietinia didieji apuokai jau atnešė mums pavasarį. Mes tikruoju lietuvišku paukščiu vadiname būtent didįjį apuoką. Jis nepalieka savo tėvynės net tada, kai žiemą gyvenimo sąlygos būna sunkiausios.
Sveikiname visus su gimtadieniu.
Vakar, pirmąją pavasario dieną – kovo 1-ąją – Pietinia didieji apuokai išperėjo pirmąjį jauniklį.
Net ir per tokią gilią bei šaltą žiemą jie sugebėjo pasirūpinti savo palikuonimis.
O kiek buvo pamastymų, kad apuokų kiaušiniai sušalo ir nieko gero nebus… Bus. Tai mūsų pietiniai didieji apuokai – stiprūs paukščiai, galintys daugiau, nei mes kartais įsivaizduojame.
Dar kartą sveikiname visus sulaukus pirmojo jauniklio ir laukiame kitų apuokiukų“.
Kaip nurodoma Lietuvos raudonojoje knygoje, didysis apuokas – tai stambiausias Lietuvos pelėdinių šeimos atstovas ir viena didžiausių pasaulio pelėdų rūšių. Savo dydžiu nusileidžia tik didžiajam apuokui žuvininkui, o tarp Lietuvos plėšriųjų paukščių jį pranoksta tik vis dažniau pasitaikantis jūrinis erelis.
Kūno ilgis siekia nuo 58 iki 75 centimetrų. Patelės yra gerokai stambesnės už patinėlius – Norvegijoje vidutinis patinėlių kūno ilgis yra apie 61 centimetrą, o patelių – 67 centimetrus. Išskleistų sparnų plotis svyruoja nuo 138 iki 200 centimetrų, patinėlių vidutiniškai siekia 157 centimetrus, o patelių – 168 centimetrus. Svoris taip pat skiriasi – patinėliai paprastai sveria nuo 1,5 iki 3,2 kilogramo, o patelės – nuo 1,75 iki 4,5 kilogramo.
Didžiojo apuoko plunksnų raštas padeda jam puikiai maskuotis aplinkoje. Viršutinė kūno pusė yra tamsiai ruda su juodomis dėmėmis ir gelsvai rudomis, balsvomis eilutėmis, o apatinė dalis šviesesnė, gelsvai ruda, su juodais dryžiais ir smulkiu skersiniu raštu. Išskirtinis šios rūšies bruožas – ilgos plunksnų „auselės“ ant galvos.
Didieji apuokai lytiškai subręsta per metus, tačiau perėti dažniausiai pradeda būdami dvejų ar trejų metų amžiaus. Šie paukščiai yra sėslūs ir įsikuria įvairiose miškų buveinėse, nuo užliejamų vietovių iki sausų miškų, dažniausiai netoli didelių šlapynių. Lizdų patys nesuka – dažniausiai peri plėšriųjų paukščių lizduose, ant žemės kupstuose, po išvartomis arba jaunų eglių lajose. Kiaušinius deda kartą per metus, dėtyje būna nuo vieno iki šešių baltos spalvos kiaušinių. Patelė peri apie 32–35 dienas, pradėdama dar neišperėjusi visos dėties, o patinas šiuo laikotarpiu rūpinasi jos maitinimu. Jaunikliai paprastai ritasi balandžio mėnesį, lizde praleidžia apie 28–35 dienas, tačiau jį palieka dar neskraidydami. Skraidyti pradeda tik sulaukę ne mažiau kaip 50 dienų amžiaus. Neskraidančius jauniklius suaugę paukščiai maitina visą vasarą.
Didieji apuokai dažniausiai medžioja šlapynių paukščius ir smulkius žinduolius, tačiau jų mityba gali būti gana įvairi.
