Tuo metu tai niekam neatrodė keista – alkoholis (ypač praskiestas vynas) buvo laikomas įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, net ir vaikams. Daugelis suaugusiųjų tikėjo, kad jis turi maistinę vertę ir kai kuriose vietovėse yra saugesnis už iš čiaupo tekantį geriamąjį vandenį, rašo Allodocteurs.fr.
Ši praktika pradėjo nykti, kai vis daugiau dėmesio buvo skiriama alkoholio poveikiui sveikatai. O 1956 m. buvo priimtas įstatymas, draudžiantis alkoholinius gėrimus mokyklose vaikams iki 14 metų.
Vis dėlto net ir po to vyresnių klasių moksleiviams dar buvo leidžiami silpni alkoholiniai gėrimai iki pat 1980-ųjų, kol buvo įvesti griežtesni reglamentai ir mokyklose įsigalėjo 0 promilių politika.
1981 m. priimtas visiškas alkoholio draudimas vidurinėse mokyklose. Taigi, vyno, sidro ar alaus per pietus nebegalėjo gerti ir vyresni nei 14 m. mokiniai, pvz., gimnazistai.
Vynas – „sveikiausias iš visų gėrimų“
Nors dabar sunku tuo patikėti, tuo metu niekam neatrodė keista pasiūlyti vaikams vyno, sidro ar alaus per pietus – kiekvienas Prancūzijos regionas turėjo savo vietinį gėrimą.
Maža to, tikėta, kad, pavyzdžiui, vynas ne tik nekenkia, bet net yra naudingas augančiam vaikų organizmui: manyta, jog vyne esančios medžiagos skatina vaiko augimą. Tai teigė vienas žymiausių Prancūzijos mokslininkų – garsusis Louis’as Pasteur’as. Savo veikale „Vyno tyrimas“, išleistame 1866 m., jis rašė: „Vyną galima visiškai pagrįstai laikyti sveikiausiu ir higieniškiausiu iš visų gėrimų.“
Vietoj vyno pasiūlė gerti pieną
1956 m. priimto įstatymo iniciatorius – Pierre'as Mendès-France'as, prancūzų politikas, ekonomistas ir teisininkas. Tuo metu jis ėjo Prancūzijos ministro pirmininko pareigas ir įgyvendino ne vieną reformą.
Uždraudęs mokyklose vartoti alkoholinius gėrimus vaikams iki 14 m., jis vietoje vyno pasiūlė gerti pieną. Tiesa, moksleiviams per pietus tiekiamas pienas buvo „pagerintas“ – į stiklinę pieno būdavo dedama ir cukraus, rašoma „Wire News Fax“.
