Nuotolinė jos paskaita apie tai, ką biologinis laikrodis reiškia šiais laikais, buvo vienas iš Nevaisingumo pažinimo savaitės renginių, organizuotų gegužės 13-17 d. Šios iniciatyvos autoriai – Reprodukcinės psichologijos specialistų grupė.
Lietuvoje organizuoti renginiai buvo tarsi įžanga į birželį visame pasaulyje minimą Pasaulinį nevaisingumo supratimo mėnesį (angl. World Infertility Awareness Month), per kurį stengiamasi atkreipti dėmesį į šias viešumoje rečiau matomas temas.
Biologinis amžius ilgėja: o kaip su vaisingumu?
Pradėdama paskaitą mokslininkė paaiškino, kad apie vaisingą amžių ir biologinį laikrodį reikėtų žinoti visiems, ne tik jau susiduriantiems su nevaisingumu. Pirmiausia – dėl to, kad ilgiau gyvename. „Ilgaamžiškumas dabar yra karšta tema visame pasaulyje. 1950-aisiais gyvenimo trukmės vidurkis buvo 46 metai, 2021-aisiais jau buvo 70 metų. Be to, ilgaamžiškumas dabar siejasi ne su ilgu gyvenimu, bet tuo – kaip gyventi ilgai ir kokybiškai. Žinoma, kadangi gyvenimo trukmė pailgėjo, pasaulio žmonių populiacija sensta. Dėl to labiau kreipiamas dėmesys ir iš ekonominės, socialinės pusės, kaip išlaikyti senstančią populiaciją <...>“, – kalbėjo dr. I.Miceikaitė.
Ji sako pastebėjusi įdomų sutapimą: „Nuo 2000-ųjų, kada vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie 66 metus, dabar yra apie 72 metus. Vadinasi, jis pailgėjo šešeriais metais. Panašiai nusistūmė – maždaug 6 metais – ir vidutinis amžius, kada moteris susilaukia pirmojo vaiko – nebe apie 22 m., bet 28 m. Vyrai taip pat vėliau susilaukia pirmo vaiko – apie 32 metus. Tai, jei anksčiau minčių apie šeimos pagausėjimą atsirasdavo žmogui sulaukus maždaug nuo 20-ies, dabar – nuo 30-ies. Galbūt atrodytų viskas gerai – ilgiau gyvename, geriau gyvename, daugiau keliaujame, galime daugiau laiko skirti tinkamo partnerio paieškoms. Visgi, vaisingumo rodiklių tyrimai žemi. O tai rodo, kad situacija nėra gera. Kažkas pakito ne į gerąją pusę“, – pasakojo mokslininkė.
