Tik keli psichologinio smurto ženklai, kurie skaudžiai gali žeisti bet ką, tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniau nuo psichologinio smurto nukenčia vyrai.
Per šiuos metus vien į Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centrą kreipėsi daugiau nei 100 vyrų, kurie atpažino patiriamą psichologinį smurtą arba pačių smurtavimą artimoje aplinkoje. Dauguma jų pageidavo konsultuotis visiškai anonimiškai.
„Normalūs“ santykiai ar jau psichologinis smurtas?
Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas, Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vykdantysis direktorius Darius Docius būtent iš besikreipiančių vyrų dažniausiai ir girdi apie jų partnerių grasinimus, šantažus atimti bendrai užgyventą turtą, ketinimą palikti, ribojimą bendrauti su vaikais.
Dalies visuomenės supratimas apie psichologinį smurtą vis dar labai menkas, todėl nė neatpažįstamas.
Tiesa, identifikuoti psichologinio smurto apraiškas šeimoje dažnu atveju – sudėtinga, nes jos daug subtilesnės nei fizinio smurto atveju.
„Vyrams kai kada sunku atskirti, ar jų patiriamas elgesys yra psichologinio smurto apraiška, ar tiesiog „normalus“ santykių aspektas. Manau, kad to priežastis – informacijos trūkumas visuomenėje“, – apie susiklosčiusią situaciją Lietuvoje sakė D.Docius.
Jo manymu, apie partnerystėje nuosekliai patiriamą psichologinį smurtą Lietuvoje kalbama vis dar per tyliai.
Juolab, kad šis smurtas dažnai atveria kelius ir fiziniam smurtui, kada nuo užgaulių žodžių pereinama prie fizinių veiksmų.
„Psichologinio smurto auka gali jaustis pažeminta, nesaugi ir bejėgė. Tai gali sukelti pyktį, agresiją ir baimę. Kai kurie žmonės, patyrę psichologinį smurtą, gali būti labiau linkę į fizinį smurtą, nes jie gali manyti, kad tai yra vienintelis būdas išreikšti savo pyktį ir baimę“, – argumentavo ekspertas.
Nemažai prie emocinio smurto apraiškų, pašnekovo vertinimu, prisideda ir lyčių stereotipai, kuriais pabrėžiama, kad vyrai privalo būti stiprūs ir pajėgūs atlaikyti patiriamą emocinį skausmą, o tai būtent ir lemia vyrų nutylėjimą apie patiriamą psichologinį smurtą.
Viešas kalbėjimas įgalintų prabilti tylinčius
Net 80 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių vyrų pagalbos nesikreipia.
Žinoma, būtų sudėtinga įvertinti, kokios tikrosios patiriamo psichologinio smurto apimtys Lietuvoje, nes dažnu atveju apie šį smurtą yra nutylima dėl baimės, ignoruojama dėl gėdos ar tiesiog neatpažįstama, kad tai yra smurtas.
Viešojoje Lietuvos erdvėje, pašnekovo vertinimu, informacija apie psichologinį smurtą yra labiau orientuota į moteris kaip aukas, o tai gali reikšti, kad vyrai neturi pakankamai informacijos apie tai, kaip jie taipogi gali būti paveikti tokio smurto.
„Visgi, manau, kad apie tai viešai kalbama per retai. Pasigendu ir platesnių tyrimų, kurie atskleistų, kodėl tik kas 4 ar 5 vyras šalyje ryžtasi kalbėti apie patiriamą smurtą.
Tikiu, kad dažniau apie tai kalbant viešai pavyktų „įgalinti“ ir tuos, kurie nesiryžta prabilti apie tokias patirtis“, – samprotavo D.Docius.
Smurtautojos taiko į silpnąsias vyrų vietas
Įsivaizduokite, jei jūs nuolatos girdėtumėte partnerės ar kito, artimo asmens priekaištus ir nuolatinę kritiką, pavyzdžiui: „Tu visada viską darai netinkamai“, „Niekas tavęs nemėgsta“, „Tu nieko vertas“, „Tu niekam tikęs“, neigiamai jus vertintų ar žemintų dėl išvaizdos, gebėjimų, elgesio ar kitų savybių, tai virstų emocinio smurto ženklais.
Kauno vyrų krizių centro psichoterapeutas Saulius Subačius sako, kad dažnai moterys būna išstudijavusias silpnąsias vyro vietas ir taiko būtent į jas, akcentuoja, kad vyras blogas lovoje, kad yra prastai uždirba ir pan.
Dar viena pavojinga psichologinio smurto forma, anot jo, kurią praktikuoja moterys barnių su vyru įkarštyje, yra jo, kaip tėvo, atstūmimas nuo vaikų.
Tuomet vyrai susiduria su bejėgiškumo, neteisybės jausmu, o įrodyti to teisme praktiškai beveik neįmanoma.
Gali nulemti ir ankstyvos vaikystės patirtys
Kad ir kiek garsiai apie emocinį smurtą Lietuvoje kalbama, pašnekovai vieningai sutaria: jis vis dar tabu tema.
Būtent dėl šios priežasties nukentėję nuo psichologinio smurto vyrai jaučia gėdą ir kaltę, kad jį patiria.
Anot D.Dociaus, emocinį smurtą artimoje aplinkoje gali lemti ir psichologiniai veiksniai, susiję su patirtimis vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje.
Dažnu atveju, patyrę įvairių formų smurtą šiame tarpsnyje, vyrai tai „atsineša“ į savo šeimas, jas taikydami prieš antrąją pusę ar vaikus.
Kaip vieną iš pavyzdžių pašnekovas mini trauminį vyrų prisirišimą prie jį skriaudžiančios moters, kuomet žalos gaunama daugiau nei naudos.
„Įsivaizduokite, auga berniukas su alkoholike motina. Būdama girta, ji jį skriaudžia, menkina, žemina, o kai išsiblaivo, parodo meilę. Motinos ligai progresuojant, blogi intervalai ilgėja, o gerieji trumpėja.
Motina tampa vis labiau toksiška, smurtaujanti, žeminanti, bet tam vaikui užsifiksuoja, kad kažkada bus kitaip, geriau, reikia tik pakentėti.
Todėl jis kenčia, tikisi tos kitos dienos, kada mama vėl bus blaivi ir jis patirs jos meilę. Užaugęs toks vyras susiranda moterį, kuri pradžioje jam suteikia meilės, o paskui pradeda nesiskaityti, skaudinti.
Jis vis viliasi, kad jei pakentės, bus labai geras, ji su juo taip nesielgs“, – vyro, prieš kurį smurtaujama, portretu dalijosi S.Subačius.
Kaip išeitį iš susiklosčiusios situacijos pašnekovas mato emocinio intelekto didinimą visuomenėje – jis labai gelbėtų mažinant smurtą.
„Šiuo metu pastebiu, jog viešai per daug kalbama apie patiriamą smurtą ir per mažai apie gebėjimą mylėti. O kai nėra meilės, gimsta smurtas. Jei tik galėtume didinti gebėjimą mylėti, pradėtume jausti, kuriuo metu imame skaudinti kitą žmogų, smurto mažėtų“, – svarsto S.Subačius.
Kaip reikėtų elgtis suvokus ar atpažinus psichologinį smurtą?
Kaip išeitis iš susidariusio uždaro smurto rato poroje, anot S.Subačiaus, galėtų būti sąmoningesnis žvilgsnis į tarpusavio santykius. „Visų pirma, abiem verta savęs paklausti, ar aš visada teisus?
Moteriai nereikėtų spręsti už vyrą, o jam už moterį. Kada nebekontroliuosite vieni kitų gyvenimo, nuo pečių nukris didžiulė našta ir jūsų šeimose sumažės konfliktų. Juk bandymas primesti savo tiesą kitam ir yra tiesiausias kelias į ginčą”, – teigia psichoterapeutas.
D.Docius pataria, atpažinus psichologinio smurto apraiškas, visų pirma reikia bent jau laikinai atsiriboti ir pasišalinti iš aplinkos.
Tačiau tuo laiku labai svarbu ir neužsisklęsti, kreiptis pagalbos į šeimos narius, draugus, kolegas, asmenis, kuriais pasitikima. Nesant tokios galimybės, galima kreiptis į emocinės paramos linijas.
„Lietuvoje veikia dvi specializuotos emocinės paramos ir psichologinės pagalbos linijos vyrams, kurių specialistai ar paruošti savanoriai yra pasirengę išgirsti, suteikti pirminę emocinę paramą bei, esant poreikiui, antrinę, psichologinę pagalbą“, – patarė D.Docius.
Lietuvoje šiuo metu veikia 24 akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, pasirengę suteikti kompleksinę pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje.
Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ir kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, jei jaučiate grėsmę, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
Dar svarbu atminti, kad būti ar nebūti smurtiniuose santykiuose yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas ir atsakomybė.
