Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 31d. 18:55

Asvejos ežerą – 21 km – perplaukęs IT specialistas Nikolajus: „Vanduo yra mano sporto salė“

Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Asmeninio archyvo nuotr. / Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Žmogaus galimybių ribos dar nėra išmatuotos. O gal – jos apskritai nėra išmatuojamos. Tai, kas vienam atrodo beprotybė, kitam – normalu, kas vienam regis neįveikiama, kitam – asmeninis iššūkis. Vilnietis Nikolajus Anikejevas praėjusią savaitę perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą, o kiek seniau kartu su bičiuliu jie yra perplaukę Gibraltaro sąsiaurį. Beje, Nikolajus nėra profesionalus plaukikas, jis – IT administratorius, o plaukimas – jo pomėgis.

21 kilometrą per Asveją N.Anikejevas nuplaukė per 10 valandų. Vyras plaukė be hidrokostiumo ir vienas – be lydinčios komandos.

„Prieš dvejus metus mes su draugu buvome pirmieji lietuviai, kurie perplaukė Gibraltaro sąsiaurį, o 2016 metais – Bosforo. Po Gibraltaro norėjosi dar didesnių iššūkių, tačiau prasidėjo pandemija ir apribojo keliones.

Treniravausi tiek, kiek galėjau ir nutariau plaukti Lietuvoje. Taip atsirado Asvejos ežeras – pats ilgiausias“, – sakė Nikolajus.

Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą

– Nikolajau, kai plaukėte per Gibraltaro sąsiaurį, priekyje plaukė ir kelią rodė kateris, plaukė kitas kateris, iš kurio buvo paduodamas maistas ir vanduo. Dabar jūs plaukėte be jokios palydos. Kodėl?

– Norėjau, planavau, kad lydės. Bet paskui įvertinau, kad lydinčiam 10–12 valandų tektų būti atviroje saulėje. Labai karšta. Arba tada reikia ne vienos, o dviejų lydinčių baidarių ir kad žmonės keistųsi. Todėl nutariau plaukti vienas.

Kita priežastis, kodėl plaukiau vienas, tai – ežeras. Jei kas, galima išlipti į krantą ir pakviesti pagalbą.

– Tačiau plaukimas ilgas, o kaip su maitinimu, geriamuoju vandeniu?

– Buvo draugas, kuris manęs laukė sutartuose etapuose ir čia pavalgydavau. Pačiame vandenyje valgiau specialius gelius, o trijuose etapuose – kitą maistą.

Į krantą nelipau, viskas buvo vandeny. Ežere suvalgai gelį, išgeri vandens. Su savimi plaukdamas tempiau ir bujų – prisirišamą plūdurą, jame buvo geriamasis vanduo, geliai.

– Kaip sekėsi plaukti, nekilo minčių nebaigti plaukimo, neįveikti iššūkio?

– Nuo pusės distancijos toks noras atsirado, maždaug 10-tajame kilometre. Pradžia, kaip visada, yra euforija ir adrenalinas. Pirmasis punktas, kuriame turėjau sustoti, buvo už dviejų kilometrų. Startavau anksti, 7 valandą ryto.

Pirmąjį punktą pasiekiau apie 8 valandą. Mane pamaitino ir buvo viskas gerai.

Kiek mačiau pagal savo plaukimo grafiką, lūžis buvo 10–12 kilometre.

Antrasis punktas buvo už 4 kilometrų. Irgi viskas normaliai, pasikalbėjome su Mariumi, kuris rūpinosi mano maitinimu. Bet vėliau atsirado nuovargis ir pajutau moralinį lūžį. Plauki, o trečiojo sustojimo taško kaip nėra, taip nėra.

Kiek mačiau pagal savo plaukimo grafiką, lūžis buvo 10–12 kilometre, tada sumažėjo greitis, stipriai ėmė kepinti saulė. Būdamas maždaug 12-ajame kilometre nusiėmiau praskalauti akinius ir tada pamačiau trečiąjį punktą. Nors jis dar buvo toli, bet tai man suteikė jėgų.

Buvome sutarę, kad trečiame punkte aš valgysiu šiltą maistą. Kai nuplaukiau, buvo atvažiavęs dar vienas draugas. Jis mane ragino, motyvavo sakydamas, kad liko nedaug, tik apie penkis kilometrus.

Nutariau, kad plauksiu toliau, nors buvo minčių, kad reikia baigti. Plaukiant tokius atstumus labai svarbu psichologinis pasirengimas. Nuovargis, raumenų skausmai – yra, bet tu žinai, kad taip bus. Todėl svarbiausia susitvarkyti su psichologija.

– Karštis jaučiamas ir būnant vandenyje, tiesa? Nors atrodo, kad jį vandenį lipame atsigaivinti.

– Iš pat ryto nebuvo karšta, net vėsoka – 17–18 laipsnių. Ir vanduo buvo šiltas. Pajutau saulę po 12 kilometrų – vandenyje tave labai degina. Nudegė nugara, pečiai. Tik, būdamas vandenyje, tuo metu taip nejauti, nes vanduo pojūtį sumažina. Gal aš pamiršau pasitepti apsauginiu kremu, gal nemaniau, kad bus taip karšta?

O vanduo viso plaukimo metu buvo pakankamai šiltas, tik kai kuriose vietose – šaltiniai. Bet tai irgi buvo viena iš užduočių – Asvejos ežerą perplaukti be hidrokostiumo.

Prie šalčio žmogui priprasti neįmanoma. Tu gali šiek tiek labiau jį toleruoti, bet įprasti – ne. Džiaugiuosi, kad pavyko.

Vanduo skaidrus, skanus, ežeringas.

– Kokie skirtumai plaukiant jūra ir ežeru: bangos, druskingumas? Kas dar?

– Temperatūra, bangos. Vandenyne, jūroje tu kovoji su banga. Čia nėra bangų, tik vienoje vietoje buvo šiokios tokios. Padaužė galvą ir tiek, sumažino greitį. O kai plauki jūroje, vandenyne – dėl bangavimo gali būti tiesiog tušti grybšniai.

Čia buvo mažai bangų ir plaukti buvo gera. Vanduo skaidrus, skanus, ežeringas. Ir gyvūnijos pasaulis – ežere jo mažiau. Kai pirmą kartą, plaukdami per Gibraltarą, iššokome iš valties – atsivėrė toks povandeninis pasaulis!

– Per kokį laiką planavote perplaukti Asveją?

– Galvojau, kad pagal pesimistinį variantą finišuosiu 15 valandą. Tačiau finišavau 17 valandą. Nepataikiau į savo laiką.

– Kas lemia plaukimo tempą?

– Gibraltare buvo valtis ir iš valties mums duodavo maisto ir vandens. Čia tau niekas nieko nepaduoda – pačiam reikia viską paimti iš bujaus, atidaryti, suvalgyti ir viską sukrauti atgal – kad nepaliktum šiukšlių. Toks veiksmas irgi atima šiek tiek laiko. Kaip ir stojimas valgyti numatytuose punktuose.

Tai veikia psichologiškai – matai krantą, bet jis neartėja.

Paskui nuovargis. 17-ame kilometre vėjas buvo į veidą – plaukiau priešais vėją ir toks jausmas, kad esi vietoje, judi labai lėtai. Tai veikia psichologiškai – matai krantą, bet jis neartėja.

– Krantas motyvuoja?

– Motyvuoja, kai pamatai, kad tavo punktas artėja.

– Kokios mintys aplanko dešimt valandų kartojant tą vieną ir tą patį veiksmą?

– Tai tokia galimybė pabūti su savimi! Patarčiau daugumai. Tu gali pagalvoti apie darbo planus, apie šeimą, apie vaikus ir dar monotoniškas burbuliavimas užburia. Juk kai iškvepi vandenį – jis išeina per burbulus (plaukiant kvėpuojama kitaip – įkvepiama per burną, iškvepiama per nosį vandenyje). Tad vien tik burbuliavimo – kokios devynios valandos.

Bėgdamas tu gali pasidairyti į šonus ar pasakyti kažką kolegoms. O čia kad ir penkiese plauktum – vienas su kitu negali kalbėtis. Girdisi tik burbuliavimas.

Mintys visokios. Pradžioje: koks fainas ežeras, aš jo istoriją buvau perskaitęs, tad buvo įdomu pasvajoti, pafantazuoti – kaip viskas vyko. O paskutinėje atkarpoje imi skaičiuoti grybšnius. Sužinojau, kad mano plaukimo kilometras yra 600 grybšnių.

Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą

– O emocijos krante, baigus plaukimą – kokios?

– Kad pabaiga. Gal ir šioks toks nusivylimas, kad tu pasiekei tikslą, bet iki kito tikslo laukia dar daug darbo. O jei tokio tikslo nėra – reikia užsibrėžti jį. Bet euforijos ar didelio džiaugsmo man nebuvo. Draugai džiaugėsi, kad parplaukiau, kad viskas gerai.

– Šis plaukimas, matyt, nėra paskutinis?

– Nepaskutinis tikrai. Per tas dešimt valandų vandenyje tu dar sugebi pagalvoti, ką veiksi toliau. Kur plaukti toliau – priklausys nuo situacijos, nes labai reikia taikytis prie dabartinių ribojimų.

– Kaip dažnai lankote plaukimo treniruotes, kiek tam laiko skiriate?

– Per paskutinius metus – kiek įmanoma dėl situacijos, kiek turi galimybių – tiek varai. Iki vasaros – baseine, paskui – atvirame tvenkinyje.

– Treniruojatės pats ar su treneriu?

– Su treneriu. Su Ispanijos, Rusijos treneriais, bet dabar kol kas tokios galimybės nėra, o ir negaliu sau leisti mesti darbą ir kelioms savaitėms išvažiuoti į treniruotes.

Su trenere dirbu ir Lietuvoje. Plaukime labai svarbi technika, kad kuo mažiau išnaudotum jėgų ir kuo toliau nuplauktum. Todėl treniruotis reikia nuolat. Nėra taip, kad plaukti moku ir man daugiau nereikia. Tu visada eini pas trenerį. Ir vis tobulini.

Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą

– Esate ir šeimos vyras, tėtis. Šeima jūsų pomėgį supranta, palaiko?

– Žmona irgi sportininkė, žaidžia stalo tenisą. Tad ji labai normaliai žiūri į treniruotes, supranta, kad yra toks sportinis tikslas.

Vyresnysis penkiolikmetis sūnus taip pat lanko baseiną, mažieji sūnus ir dukra – 6 ir 4 metų – irgi prašosi, bet jų dar į baseiną nevedame.

– Grįžtant į jūsų vaikystę, kas jus išmokė plaukti, pamilti plaukimą?

– Lankiau senąjį Žalgirio baseiną. Ten mokiausi, o tėvai šio mano pomėgio, pasirinkimo neribojo. Jei nori plaukti – plauk. Ėjau į plaukimą ir išėjau iš jo kelis kartus.

Kartą patyriau traumą ir mama mane nuvedė ne pas sporto gydytoją, o pas paprastą. Jis pasakė, kad gal man nereikia krūvio, nes gali būti komplikacijos. Tėvai paprašė, kad plaukimo nebelankyčiau. Bet plaukti man visada patikdavo, todėl vėliau sugrįžau.

– Kalbėjote apie tai, kad šis plaukimas – ne paskutinis. Turite minčių ateičiai? Kas apskritai yra jums, plaukikams, iššūkis?

– Vienas iššūkių – plaukikų Everestu vadinamas Lamanšo sąsiauris. Jis mano planuose.

Yra sąsiaurių, kurie uždaromi ir tada plaukia plaukikai. Lamanšo uždaryti neįmanoma, to paties Gibraltaro irgi ne. Todėl turi taikytis ir prie laivybos, ir prie vėjo, oro, prie atoslūgių. Tada supranti, kad gamtos tikrai nepakeisi.

Vienas iššūkių – plaukikų Everestu vadinamas Lamanšo sąsiauris.

Lamanše yra visokių srovių. Gali išplaukti su saule, bet tave paims plaukiant, nes pakils bangavimas. Arba pamatysi, kad srovė ne į tavo pusę.

Mano vienas bičiulis yra perplaukęs Lamanšą. Plaukiant jam pasakė, kad arba tu dabar dirbi šešias valandas vietoje, nes srovė ne į tą pusę, arba lipi iš vandens. Šešios valandos plaukiant vietoje – tik po tiek laiko pasikeis srovė. Ir jis pasirinko darbą vietoje – kol ta srovė pasikeitė.

Yra ir dar vienas iššūkis – perplaukti septynis pasaulio sąsiaurius. Lamanšas – tik vienas iš jų.

– Dabar vasara ir daug žmonių laiką leidžia prie vandens telkinių. O jūs mėgstate tokį laisvalaikį – ramiai pabūti prie vandens, išsimaudyti, lengvai prasiplaukti?

– Tai vienas iš šio pomėgio – plaukimo – minusų. Aš negaliu tiesiog įlipti į vandenį ir ramiai pabūti. Išsimaudyti. Man neišeina.

Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą
Asmeninio archyvo nuotr. /Nikolajus Anikejevas perplaukė ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą

– Vanduo lygu plaukimas?

– Bent jau pajudėti. Juk tu negali ateiti į sporto salę šiaip sau paklausyti muzikos ar papozuoti prie veidrodžio. Ateini sportuoti. Vanduo yra mano sporto salė.

Aš negaliu tiesiog įlipti į vandenį ir ramiai pabūti. Išsimaudyti. Man neišeina.

– Kiekvieną vasarą gelbėtojai praneša apie žmones, kurie nuskęsta. Dar sakoma, kad skęsta tie, kurie moka plaukti, o ne tie, kurie nemoka. Atsakyti į klausimą, kodėl, turbūt sunku? O jums pačiam nebuvo pavojingų situacijų?

– Situacijų būna įvairių. Bet plaukdamas treniruoji ir plaučius – kiek gali išbūti be oro. Minutę, dvi. Klausimas kitas – ar tu nesupanikuosi? Tai svarbiau, tą reikia treniruoti.

Esu plaukęs ir su abiem sutrauktomis kojomis. Kai ilgai treniruojiesi, kūnas tau siunčia signalus, kad dabar sutrauks koją. Bet kita koja juk – normali. Jei sutraukia abi kojas – gali dirbti rankos. Paskui viską atleidžia, tik svarbu nepanikuoti.

Pripranti prie tokių situacijų. O žmonės skęsta ir dėl panikos. Dar vienas dalykas – žmonės prie vandens vartoja alkoholį ir tada eina maudytis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

02:39
00:43
07:42

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką