Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 14d. 19:08

Dalai Lama pasidalino savo laimės receptu ir išreiškė požiūrį į ES bei Lietuvą

Dalai Lama lankėsi Tibeto skvere
Mato Miežonio / 15min nuotr. / Dalai Lama lankėsi Tibeto skvere

Lietuvoje viešintis Tibeto dvasinis lyderis, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama XIV ketvirtadienį Lietuvos žmonėms skaitė paskaitą „Laimės menas“, kurioje palietė ne tik opius kiekvieno asmeninio gyvenimo klausimus, bet ir išsakė savo požiūrį į Europos Sąjungą, Baltijos šalis ir pabėgėlių temą. Perteikiame jo mintis tiesiogine kalba.

Aš visada pradedu kalbą kreipiniu „broliai ir seserys“. Aš iš tiesų jaučiu, kad jūs tokie esate. Jei gerai pagalvotume, visa žmonija yra broliai ir seserys, tad ar yra kokia nors prasmė skriausti, žudyti vienas kitą. Mes per daug koncentruojamės į žodžius „mes“ ir „jie“. Tai ir yra problemų šaltinis.

Taip, egzistuoja įvairios šalys, tautos, religijos, įvairios šeimos, jų padėtys, vienos labiau išsilavinusios, kitos mažiau, vienos labiau turtingos, kitos mažiau. Yra didelė įvairovė, bet šiandien mes kaip žmonės norime būti laimingi, kokie mes bebūtume. Tai mūsų teisė, bet susiduriame su daugybe problemų, kurios kyla dėl skirtumų tarp mūsų. Ir būtent šis skirtumų lygmuo sukuria stiprų jausmą, kad yra jie ir mes.

Apie klimato kaitą

Jei norime išspręsti šią problemą, turime panirti į gilesnį lygmenį, įsąmoninti, kad visi esame žmonės. Gyvename mažoje žydroje planetoje. Ji tokia nedidelė, kad turime gyventi vienas šalia kito. Rytų ateitis priklauso nuo Vakarų. Vakarų ateitis – nuo Rytų, taigi visi esame susiję.

Pavyzdžiui, klimato kaita liečia mus visus, mes visi patiriame dėl to nelaimių, šis reiškinys tik gilėja. Kai pirmą kartą patekau į Indiją kaip pabėgėlis, jaučiausi žmogumi, kurį supa žmonės, bet jų nebuvo tiek daug. Netrukus galime pasiekti 10 mlrd. skaičių, todėl atsiranda vis daugiau problemų, susijusių su gamta, klimato kaita, vandens ištekliais. Jūsų šalis, apskritai Šiaurės Europa, dar nejaučia vandens trūkumo, bet Vidurio Rytuose, Afrikoje tai tikra bėda.

Kiekvieno žmogaus ateitis priklauso nuo kiekvieno, esančio šalia, ir nuo visos žmonijos.

Aš galiu pasiremti savo patirtimi. Kai 1959 m. kaip pabėgėlis gyvenau Indijoje, ten buvo labai daug sniego. Dabar ta vieta, kur aš gyvenu, žiemą šešių tūkstančių pėdų aukštyje visai nebesulaukia sniego, jo nebėra.

Aš asmeniškai patiriu pasaulinį atšilimą. Todėl, manau, labai trumparegiška ir kvaila galvoti vien tik apie save. Kiekvieno žmogaus ateitis priklauso nuo kiekvieno, esančio šalia, ir nuo visos žmonijos. Jeigu jūs rūpinatės savimi, nepamirškite, kad turite rūpintis ir kitais, nes žmonija bus laiminga, jeigu joje bus laimingas kiekvienas žmogus.

Kaip naudingai panaudoti savanaudiškumą

Iš prigimties mes esame savanaudžiai, tačiau būkime protingi savanaudžiai, pragmatiški ir skirkime daugiau dėmesio pasaulinei gerovei ir pasaulinei laimei, kurios mums nepaprastai reikia. Tam turime ugdyti šilumos ir geraširdiškumo jausmą visų kitų žmonių atžvilgiu. Kai tai pajausime, išnyks visi barjerai.

Aš galiu lengvai paspausti ranką bet kam, bet kuriam iš jūsų. Dalai Lamos titulas nekuria barjero tarp manęs ir kitų, atvirkščiai, aš nenoriu būti oficialus ir formalus, tai būtų kvaila, tai neduoda jokios naudos. Jeigu toks būčiau ir jūs tokie būtumėte, tai sukurtų vienišumo jausmą. Jūs jaustumėtės izoliuoti.

Kodėl naudinga šypsotis

Kur aš bekeliaučiau, ką besutikčiau, suprantu, kad visi esame tokie patys. Reikia šypsotis, bet šypsenos būna įvairios. Šypsena gali būti natūrali geraširdiškumo ir meilės išraiška. Tokia šypsena padaro mus ir visus kitus laimingus. Kartais būna specialiai nutaisytos šypsenos, dirbtinės, būna sarkastiškos šypsenos, šypsenos, susijusios su baime.

Manau, kad šypsena yra unikalus žmonių bruožas, tai žmogiškos šilumos išraiška. Ir tai didelis šaltinis, kuris teikia laimės, ir būtų kvaila jo nenaudoti. Net mokslininkai sako, kad žmogaus prigimtis – būti užjaučiančiam.

Pasak mokslinių tyrimų, nuolatinis pyktis, baimė, nepasitenkinimas ėda mūsų imuninę sistemą, taigi neigiamos emocijos labai kenkia mūsų sveikatai. Tuo tarpu meilė ir šypsena imuninę sistemą stiprina.

Todėl puoselėkime šiuos šiltus jausmus ir meilę vienas kitam. Žmogus iš prigimties yra geras, atjaučiantis ir mylintis kitus.

Pagrindinis žmonijos problemų šaltinis

Mes daug dėmesio skiriame materialiam pasauliui ir pamirštame vidines vertybes. Tai nėra adekvatu, bet taip auklėjamos ištisos kartos ir vis labiau kuriama materialioji kultūra, o mūsų viduje atsiranda vis daugiau nerimo.

Mūsų vidinė ramybė labai pažeidžiama. Todėl turime galvoti apie tai, kad savo pykčiu griauname save ir kitus. Jis puoselėja į save sutelktą požiūrį, dėl kurio atsiranda baimė ir nepasitikėjimas.

Mes daug dėmesio skiriame materialiam pasauliui ir pamirštame vidines vertybes. Tai nėra adekvatu.

Tai priešinga žmogaus prigimčiai. Mes esame socialinės būtybės, ir mūsų išgyvenamumas priklauso nuo kitų bendruomenės narių, todėl neturime galvoti tik apie save. Net gyvūnai turi bendruomeniškumo jausmą, nes nuo jo taip pat priklauso jų išgyvenamumas. Tad kodėl mes, žmonės, negalime būti bendruomeniški?

Šis amžius turėtų tapti taikos ir dialogo amžiumi

Anksčiau žmonės gyveno kaimais, gentimis, jie negalvodavo apie viso pasaulio gerovę, bet realus gyvenimas reikalavo bendruomeniškumo. Dabar turime globalią pasaulinę ekonomiką, taip pat globalinį klimato atšilimą, taigi atėjo laikas mums ugdyti šilumos ir bendruomeniškumo jausmą tarp visų mūsų 7 mlrd. gyventojų. Ir mažinti atskirtį tarp „mes“ ir „jie“.

Šį amžių turėtume pavadinti taikos amžiumi. Praėjusiame amžiuje buvo daug smurto ir žiaurumo, tai buvo sunkus amžius. Dabar turėtume ugdyti savyje netoleranciją smurtui. Šis amžius privalo būti amžius, kuriame mes dėtume visas pastangas puoselėti taiką.

Tegu tai būna taikingas amžius, nesvarbu kad egzistuoja skirtingi interesai ir požiūriai. Mes privalome spręsti problemas, jeigu jos atsiranda, bet tai daryti žmogiškai, o tai reiškia – per dialogą. Todėl dažnai sakau žmonėms, kad šis amžius turėtų būti dialogo amžius.

Kodėl ES gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms

Šiuo aspektu svarbų vaidmenį atlieka švietimas – turime ugdyti šilumą tarp mūsų ir gėrį čia, širdyje. Nes iš to gimsta mūsų laimė – asmens, šeimos, bendruomenės ir galiausiai visos žmonijos. Pasaulinė taika ir laimė nenukris iš dangaus, mes ją turime kurti. Pirmiausiai mes patys asmeniškai, tuomet savo šeimoje ir ji plis iš bendruomenės į bendruomenę, apims visą tautą ir visą pasaulį. Tuomet turėsime harmoningą ir darnų pasaulį.

Prisiminkite Europos Sąjungą. Tai puikus darnos pavyzdys. Mes daug ko pasimokėme iš to, kad buvome priešais, daug patyrėme, taigi remkimės savo žiniomis ir kurkime naują visuomenę, kaip padarė ES. Jeigu ji nebūtų susikūrusi, manau, iki šiol turėtume daug kovų ir nesutarimų tarp valstybių. ES vystėsi teisinga kryptimi ir dėl to jai negresia joks karo pavojus.

Aš manau, kad ES yra didelis pasiekimas, sąjunga materializavosi, ji atnešė daug naudos ir gėrio. Visos šalys galėtų mąstyti apie sąjungos sukūrimą.

Kaip vertina pabėgėlius

Tai naujas reiškinys ES – pabėgėliai. Žinau, kad jų skaičiai dideli. Aš vertinu, kad Vakarų šalys juos priima. Tai mūsų moralinė atsakomybė – padėti, kai galime. Bet pabėgėliai taip pat turi suprasti, kad jie yra čia laikinai, kad jiems suteiktas prieglobstis. Jie turėtų padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad jų vaikai gautų gerą išsilavinimą, įgytų įgūdžius, gebėjimus.

Jie turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, kad atėjus laikui grįžtų į savo šalį ir turėtų priemonių ją atstatyti. Europos valstybės priklauso europiečiams, pabėgėliai turėtų suprasti tai ir tiesiog pasinaudoti galimybe mokyti savo vaikus ir pasirengti savo šalies atstatymui, aišku, su tų šalių pagalba.

Apie Baltijos šalių svarbą pasaulyje

Aš manau, kad jūsų šalis, maža šalis, apskritai Baltijos valstybės, nors ir mažos, gali parodyti iniciatyvą. Ir parodė. Jos gali įnešti savo indėlį į taikos ir bendruomeniškumo kūrimo procesą. Baltijos valstybės nusipelno ypatingos pagarbos, jos turėtų ir toliau jungti savo pastangas ir skleisti šią koncepciją visame pasaulyje.

Jūs patyrėte daug sunkių laikų, nukentėjote nuo autoritarinės valstybės, iš jūsų buvo atimta teisė į laisvę ir apsisprendimą, taigi jūs turite vertingą patirtį, naudokitės ja, jūs galite ir kitiems nešti žinią apie laisvės vertę ir lygybę.

Galvojimas apie kitus, altruizmo jausmas suteikia jums moralinės tvirtybės, todėl galite gyventi skaidriai ir ramia širdimi. Tik atjauta kuria vienybę ir draugystę tarp mūsų. Žmonės yra socialinės būtybės, todėl draugystė jiems yra nepaprastai svarbi. Kai tu parodai tikrą rūpestį kitu ir pasiruošęs veikti kito labui, tuomet gimsta tikras pasitikėjimas.

Švietimo sistemoje turi atsirasti emocijų higiena

Šios vertybės turi būti įtrauktos į švietimo sistemą – kaip ugdyti vidinę ramybę, nepaisant praeities išgyvenimų, religinių įsitikinimų. Šiuo aspektu reikėtų kalbėti apie tokį dalyką, kaip emocijų ir jausmų higiena, ją būtina įtraukti į mūsų švietimo sistemas, nes jeigu esame sveiki savo jausmuose ir prote, būsime sveiki ir savo kūne. Tai labai glaudžiai susiję dalykai.

Jei atrasime vidinę ramybę, būsime laimingi žmonės, laimingos šeimos ir laiminga žmonija.

Aš pats esu tai patyręs. Šešiolikos metų praradau laisvę, dvidešimt ketverių praradau savo šalį, daug problemų, daug sunkumų ir nelaimių, didelė atsakomybė, tačiau aš savęs negraužiau, aš vis tiek mėgavausi gyvenimu. Tai susijęs su sveiku protu. Daug kas priklauso nuo mano asmeninio požiūrio.

Taigi remdamasis savo nedidele patirtimi, manau, kad vidinė ramybė labai svarbi. Galima sakyti, kad ne per maldą, bet per sąmoningumo ugdymą galime šią vidinę ramybę pasiekti. Todėl aš kalbu apie švietimą, nes jei atrasime vidinę ramybę, būsime laimingi žmonės, laimingos šeimos ir laiminga žmonija.

Žmogiškumas – gamtos dėsnis. Žmogus toks gimė. Ir žmogiškumas vystėsi natūraliai. Ateitis nėra garantuota, bet reikia puoselėti viltį, gyventi viltimi. Vilties nebuvimas labai kenkia sveikatai, trumpina gyvenimą ir blogiausiu atveju lemia savižudybes. Mūsų gyvenimai priklauso nuo vilties patirti gėrį, tikrai ne kančią ir blogį.

Ir mūsų gyvenimo tikslas – patirti laimę ir džiaugsmą, net esant įvairioms nelaimėms. Ne visada yra palankios sąlygos. Gerai, jeigu tokios yra, tačiau išlikti laimingam, esant nepalankioms sąlygoms, yra sugebėjimas. Jeigu jo savyje neugdysime, žūsime. Kiekvienas gyvas sutvėrimas siekia būti laimingas, t. y. ne tik gyventi, bet gyventi sąmoningai būnant laimingu. Visi mes trokštame laimės ir džiaugsmo. Ir aš toks esu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Interviu Aktualu

Rašytojas O.Bojčenko: „Ukrainos intelektualai turi įtikinti, kad Europos idėja – geresnė nei rusiškoji“

Aktualu

Apie 140 gaisrų per metus: Kaune pleška konteineriai, nuostoliai siekia 300 tūkst. eurų

Aktualu

Paulius Gritėnas: Kaip mes selfinomės su popiežiumi

Vardai

Žuvusio modelio mamą įskaudino kalbos apie mįslingą vaizdo įrašą: „Tai juodina mano dukrą“

Aktualu

Trumpa Estijos Romos katalikų bažnyčios istorija

Aktualu

Įdomiausi I.Šimonytės pasisakymai: apie „žolę“, eurą, Šveiką, A.Kubilių ir gyvenimo prasmę

Kultūra

Birutė Mar: „Kalėdų šventei nedaugelis vyrų žmonas moko šokti tarantelą, bet kažkas išliko nepasikeitę“

Pasaulis kišenėje

Fotoreportažas: kelionė į radioaktyvųjį Černobylį

Gyvenimas

Greta norimos figūros pasiekė per 45 dienas: svėriau maistą ir skaičiavau kalorijas

Sportas

„Skrieja kamuolys“: A lyga, PSG Europoje, išvarytas Ronaldo ir lygiosios „Camp Nou“

Aktualu

Sujudimas Vašingtone: JAV generalinio prokuroro pavaduotojas R.Rosensteinas tikriausiai bus atleistas

Aktualu

Popiežius Latvijoje: penkios įsimintiniausios citatos

Gyvenimas

50 pilkšvų ir melsvų „Giorgio Armani“ atspalvių

Deuce

Padelio varžybose – siaubą keliantis nutikimas

24sek

Ž.Obradovičius apie krepšinio karą: „Jei neišleidžia NBA, neišleis ir Eurolyga“

Vardai

Ramūnas Rudokas su perpus jaunesne žmona Justina Rudoke sulaukė šeimos pagausėjimo

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Verslas

Vyriausybės kancleris: centriniuose LEU rūmuose galėtų įsikurti Vilniaus kolegija

Aktualu

Suimtas kūdikį sužalojęs kaunietis: paaiškėjo, kad 9 kartus teistas tėvas mažylį dar ir spardė

Aktualu

I.Šimonytės prezidentiniai iššūkiai: V.Ušacką nurungs, bet prieš „valstiečių“ favoritą sukluptų?

Naujienos

24sek

„Žalgirio“ arenoje – padidintas policijos dėmesys ir nesutramdyti keiksmai

Aktualu

Prancūzų policija sužlugdė planuotą ataką svingerių klube

Gyvenimas

Pasiūlė idėjų, kaip pasiruošti sveiką maistą iškyloms

Vardai

Atvirą kritiką „gervių“ scenoje išsakiusi Aistė Diržiūtė: „Neslėpsiu, bijojau, bet buvo verta“

Aktualu

Eifelio bokštas bus apjuostas neperšaunamo stiklo tvoromis

Aktualu

Vengrijos teismas skyrė 25 metų bausmes pagrindiniams kaltinamiesiems dėl migrantų mirties

Verslas

Kaunas naują stadioną turės – pasirašyta sutartis su Turkijos kompanija

24sek

100 000 dolerių per savaitę: Donatas Motiejūnas lieka žaisti Kinijoje

Gazas

„Race VGTU“ varžysis lenktynėse: pradėjo nuo kompiuteriu kurtų detalių, baigs „greičiausiu ratu“ trasoje

Gazas

Specialistas: dėl 0,4 promilių ribos vairuotojai praranda kontrolę

Aktualu

Kontrabandininkų nuostoliai Kantališkėse – 1 113 773 eurai

Aktualu

Kur ir kada galite būti nubausti už alkoholio vartojimą

Aktualu

Vergystės byla: Didžiojoje Britanijoje lietuviai vištas gaudė be poilsio, alkani ir mušami

Aktualu

JAV žiniasklaida : D.Trumpas laiko Krymą Rusijos dalimi, o Ukrainą – korumpuota

24sek

Vilniaus „Lietuvos rytas“ jau turi naują pavadinimą?

Aktualu

Vilnietė mineraliniu vandeniu užgesino užsidegusį automobilį 

Gyvenimas

Siūlo nustatyti neperleidžiamas tėvystės atostogas: kokie to privalumai ir rizikos?

Aktualu

Niujorko valstija padavė į teismą D.Trumpą už „neteisėtą elgesį“ jo šeimos fonde

Aktualu

Po avarijos kelyje Šiauliai–Palanga automobilyje liko prispaustas žmogus

Verslas

Milijonų už liūtis dar neišsidaliję ūkininkai jau prašo pagalbos dėl laukus alinančios sausros

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką