Sekite 15min Google
Teisinį ginčą išsprendė scenarijus: trečiojo sezono pradžioje juodasis netikras „Ferrari“ buvo demonstratyviai susprogdintas, o pati gamykla serialui oficialiai padovanojo du naujus „Ferrari Testarossa“. Prodiuserio Michael’o Mann’o prašymu, jie buvo nudažyti akinamai balta spalva, kad naktinėse scenose atspindėtų miesto neoninį apšvietimą. Nuo tos akimirkos baltasis „Ferrari“ suformavo visą devintojo dešimtmečio popkultūros estetiką.
Dėl automobilių pasirinkimo filmuose galima užsitraukti gerbėjų rūstybę. 1995 m. Džeimso Bondo filme „Auksinė akis“ prodiuseriai pasodino Pierce'ą Brosnaną prie vokiško „BMW Z3“ vairo. Bondas buvo suvokiamas kaip britiškos kultūros, elegancijos ir aristokratijos simbolis. Kai studija pasirašė trijų filmų sutartį su vokiečių koncernu „BMW“, gerbėjai tai priėmė kaip asmeninį įžeidimą. Laiškuose prodiuseriai buvo kaltinami „parsidavimu“, o agentas 007 – „praradęs savo britišką sielą“.
Pyktis pasikartojo juostoje „Rytojus niekada nemiršta“, Bondą įsodinus į nuobodų „BMW 750iL“ sedaną. Dar didesnę „gėdą“ Bondas užsitraukė filme „Kazino Royal“, kuomet garsusis MI6 šnipas Bahamuose persėdo į paprastą šeimyninį „Ford Mondeo“.
Lietuvos sostinė jau seniai užsitarnavo kino chameleono vardą. Čia nufilmuoti tokie garsūs serialai kaip HBO „Černobylis“, „Sisi“ ar „Jekaterina Didžioji“. Retas susimąsto, kiek pastangų reikalauja viena sekundei šmėstelėjusi retro mašina ar epochos neatitinkantis šaligatvio bortelis. Užkulisiuose gimę šedevrai reikalauja ne tik istorinio tikslumo. Reikalingas sudėtingas, tikslus logistinis mechanizmas, gausi techninio aptarnavimo komanda.
Automobilio užduotis – pasakoti istoriją be žodžių. Jis atskleidžia personažo statusą, finansinę padėtį, charakterį ir emociją. Kūrybinius sprendimus, susijusius su transporto priemonių pasirinkimu, priima patys kino kūrėjai ir projekto meno departamentas. Būtent jie sprendžia, kokiu konkrečiu modeliu, spalva ir netgi nusidėvėjimo lygiu pasižymės personažo automobilis, kad jis atitiktų istorinę tiesą.
Kaip pasakoja kino gamybos kompanijos „Nordic Productions“ prodiuserė Milda Leiputė, filmavimuose kino kūrėjus itin gelbsti privatūs Lietuvos kolekcininkai. Jų entuziazmo ir meilės technikai dėka, šalyje galima rasti nemažai skirtingų laikotarpių ir modelių automobilių. Visgi, tam tikrų epochų technikos deficitas yra labai juntamas.
„Sudėtingesnė situacija visada buvo su istorine karine technika. Jos kiekis Lietuvoje ir galimybės ją naudoti filmavimuose buvo gana riboti dar iki plataus masto karo Ukrainoje, todėl karinės technikos paieška ir atgabenimas iš kitų šalių neretai tampa nemažu logistiniu ir finansiniu iššūkiu“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Neradus reikiamo automobilio Lietuvoje, prodiuseriai turi keletą pasirinkimų: atsigabenti automobilį iš užsienio rezervuojant filmavimo dienoms arba pritaikyti turimus automobilius filmo poreikiams.
„Pavyzdžiui, paprastą „Alfa Romeo“ filmavimui galime paversti tam tikro laikotarpio Italijos policijos automobiliu. Kino ekrane svarbiausia, kad automobilis įtikinamai atrodytų konkrečioje istorijoje ir laikmetyje“, – atskleidžia „Nordic Productions“ prodiuserė.
Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė pabrėžia: didžiausi iššūkiai kyla tuomet, kai reikia atkurti ne pavienius istorinius elementus, o visą miesto aplinką. Istoriniuose serialuose bei filmuose svarbūs ne tik pagrindiniai kadre matomi automobiliai, bet ir foninės transporto priemonės. Būtent jos užpildo gatves ir sukuria atitinkamos epochos atmosferą. Norint perteikti scenarijuje aprašytos epochos atmosferą, tenka keisti miesto infrastruktūrą.
„Praktikoje tai gali reikšti laikiną kelio ženklų demontavimą, šiuolaikinių apšvietimo elementų maskavimą, šiuolaikinių dangų, bortelių, plytelių, suoliukų, gatvių pavadinimų iškabų keitimą ar kitų modernių miesto infrastruktūros detalių slėpimą“, - pabrėžia J. Pazikaitė.
Vienai masinei scenai gali prireikti keliolikos ar keliasdešimties istorinių automobilių. Dešimtmečių senumo technika dažniausiai neturi teisės savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, todėl į aikštelę gabenama tralais.
Gedimai likus kelioms minutėms iki šauksmo „Veiksmas!“ yra įprasta kasdienybė. „Filmavimo aikštelėje kiekviena prastovos minutė yra labai brangi, nes kartu laukia visa filmavimo grupė, technika, lokacija. Nedidelis automobilio gedimas gali tapti labai brangia problema“, – sako Milda Leiputė.
Tačiau kartais aikštelėje nutinka istorijų, pranokstančių bet kokį scenarijų. Milda Leiputė pasidalijo įsimintinu įvykiu, nutikusiu filmuojant projektą su garsiu Holivudo aktoriumi Johnu Malkovichiumi:
„Vieną rytą atvykę į filmavimo vietą pamatėme, kad vienas svarbiausių tos dienos rekvizitų – jo herojaus „Moskvičius“ – plaukioja Neryje. Paaiškėjo, kad naktį kažkas tiesiog sugalvojo pasilinksminti ir nustūmė automobilį į upę. Vietoj įprasto pasiruošimo pradėjome gelbėjimo operaciją – reikėjo ištraukti automobilį, jį sutvarkyti ir kuo greičiau paruošti filmavimui. Tuo metu, kai visa filmavimo grupė laukia, o pagrindinis scenos automobilis yra upėje, juokinga tikrai nebuvo“, - patirtimi dalijosi prodiuserė.
Kodėl užsienio prodiuseriai, ieškodami idealių lokacijų istoriniams filmams, vis dažniau renkasi būtent Lietuvos sostinę? Vilniaus kino biuro vadovė tikina, kad atsakymas slypi miesto urbanistinėje architektūroje.
„Vilniaus privalumas yra skirtingų laikmečių architektūra, o tai leidžia atkurti skirtingų šalių bei laikotarpių aplinką. Per pastaruosius metus Vilnius ekrane yra tapęs įvairiais Europos miestais ir skirtingų epochų fonu, todėl tarptautiniai kūrėjai čia dažnai randa tai, ko kitur reikėtų ieškoti keliose skirtingose lokacijose“, - pasakoja J. Pazikatė.
Visgi didėjanti konkurencija globalioje kino rinkoje ir griežtėjantys istorinio tikslumo reikalavimai kelia naujų iššūkių. Tam, kad Lietuva išlaikytų savo pozicijas, neužtenka tik gražių senamiesčio mūrų. Reikia nuolatinio glaudaus bendradarbiavimo tarp miesto savivaldos, kolekcininkų ir techninių komandų, sugebančių per kelias valandas sukurti stebuklą. Šis procesas reikalauja ne tik pinigų, bet ir bendruomeniškumo bei kantrybės iš pačių miesto gyventojų, kurių kiemuose naktimis griaudėja praėjusio amžiaus keturračiai šedevrai.
Nepaisant nuolat iškylančių logistinių sunkumų ir technikos kaprizų, prodiuseriai vis grįžta filmuoti į Lietuvą. Kontrastinga Vilniaus architektūra leidžia vienoje vietoje rasti tai, ko įprastai tenka ieškoti keliose skirtingose valstybėse. Automobilis kine nėra vien nebylus objektas. Jis pasakoja apie personažą, o kartais ir pats tampa personažu.
