Kitokį požiūrį į mokymosi procesą ji atsinešė neatsitiktinai – Ieva yra pedagogus ruošiančios programos „Renkuosi mokyti“ dalyvė bei miško terapeutė, šiuos mokslus baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).
Būtent miškas ir jame esantys resursai padiktavo Ievai idėją „atnešti“ gamtą į mokyklą. Nuo šių metų KTU Vaižganto progimnazijoje įkurta Miško klasė – ja tapo vieni iš progimnazijos penktokų.
„Viskas atsirado nuo mano asmeninių prasmės paieškų. Taip atėjau į miško terapijos studijas, kuriose jau nuo pačių pradžių kirbėjo jausmas – to reikia vaikams. Pradžioje nežinojau, ką su tuo jausmu daryti. Neilgai trukus pamačiau kvietimą dalyvauti atrankoje į programą „Renkuosi mokyti“. Idealu buvo tai, kad tai daryti galėjau studijuodama LSMU, nes atranka į „Renkuosi mokyti“ vyksta etapais ir užtrunka maždaug pusmetį“, – pasakojo Ieva.
Pavasarį sužinojusi, kad pateko į programą, Ieva išgirdo, jog baigusi ją galės dirbti etikos mokytoja – tai leido anksčiau jos baigtos filosofijos studijos.
„Apie etiką žinojau tik tiek, kad per ją mokiniai nieko neveikia arba iš jos pabėga“, – juokėsi etikos mokytoja tapusi Ieva. Tačiau pasidomėjusi bendrąja ugdymo programa suprato – tai yra idealus variantas jai, norinčiai susieti abi savo domėjimosi sritis:
„Pamenu, ten buvo parašyta: „Etika – tai dalykas, kuris skirtas ugdyti santykį su savimi, kitu ir gamta“. Aš pagalvojau, kad tai tobula – būtent tai mes ir darome per miško terapiją, kuriame santykį su savim, kitu žmogumi (per pasidalinimų ratą) ir, be abejo, su gamta.“
„Galvojau – man šakės“
Į progimnaziją ji atėjo su aiškia vizija, kad į etikos pamokas integruos miško terapiją. Ji džiaugėsi, kad iškart sulaukė mokyklos administracijos palaikymo: niekam nieko nereikėjo įrodinėti, tik pradėti dirbti.
„Mano dalyke svarbu žinios, bet svarbiau ugdyti dėmesingumą, sąmoningumą ir per tai stiprinti emocinę sveikatą“, – pabrėžė Ieva, Kaune veikiančioje mokykloje pradėjusi antrus mokslo metus. Ji moko įvairaus amžiaus moksleivius.
Ieva niekada nebuvo tipinė etikos mokytoja, todėl neslepia – pradžioje buvo nemažai iššūkių. „Kai vaikams pasakiau, kaip čia viskas vyks, buvo tyla (juokiasi – past.). Pradėjus dirbti man nebuvo lengva – daug streso: vaikai nesuprato, ko aš iš jų noriu, daug triukšmo, kurį sunkiai pakeldavau. Tikrai buvo ir tokių pamokų, kuriose vykdavo totalus chaosas. Galvojau – man šakės. Bet vis tiek norėjau juos išsivesti į lauką, pratimus padaryti. Bet kaip tai padaryti, kai net klasėje nepavyksta?“ – prisiminė sunkią pradžią.
Tačiau Ieva nenuleido rankų ir sugalvojo – pradžioje užteks vieno dalyko – įsižeminimo. „Miško terapijoje yra labai svarbi pradžia – tas susijungimas su erdve. Kai darome miške – su miško paklote, augalais. Klasėje – esama erdve. Taip atsirado tylos klasės idėja: su vaikais susitarėme, kad čia mes praktikuosime tylą. Atrodo, paprastas dalykas – juk visi mokytojai prašo tylos, bet mano atveju, tai buvo svarbiausias akcentas, „ne tarp kitko“. Nutariau, kad, jei reikės, paskirsiu tam metus“, – pasakojo etikos mokytoja.
Greta jau nuo antros pamokos vaikai pradėjo praktikuoti įsižeminimą – praktiką, kai užsimerkus vaizduotėje įsivaizduojame gamtą ir buvimą joje pajaučiame visu kūnu.
„Pradžioje vaikai ir raivėsi, ir šnibždėjosi. Bet man pačiai įsižeminimas padėjo nereaguoti impulsyviai į mokinių elgesį. Po 8 savaičių (pamokų) jie tiesiog priėmė, kad taip bus. Galų gale daugumai pavyko įsižeminti. Ir tada viskas pasikeitė – prasidėdavo pamokos tyloje, susėsdavome (anksčiau – ant kėdžių, dabar – ant kilimo) ir pabūdavome ramybėje“, – pasakojo Ieva. Ji daug dėmesio skyrė aiškinimui, kaip tokios praktikos veikia emocinę sveikatą, stresą – moksleiviai kūrė projektus, darė pristatymus, kūrė video. Ji džiaugėsi, jog baigiantis pirmiesiems mokslo metams iš kelių mokinių sulaukė pasidalinimo, jog įsižeminimą jie praktikuoja ir būdami ne mokykloje. Ieva neabejoja – šis ir kiti miško terapijoje naudojami „įrankiai“ labai reikalingi visiems – tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Tai ji pastebi dalyvaudama įvairiuose renginiuose, skirtuose pedagogų ir mokyklų bendruomenėms.
Progimnazija įsikūrusi vaizdingoje vietoje, kurioje netrūksta gamtos. Tad su mokiniais pradėjusi eiti į lauką Ieva sako tikrai turėjusi, kur atlikti įvairias kitas miško terapijos praktikas. Tačiau pabrėžia: „Japonijoje, iš kur ir kilo miško terapija, sakoma, kad ją praktikuoti galima bet kur, kur yra bent vienas medis.“
Gamtos elementų pilnas ir etikos kabinetas – spygliai, kankorėžiai, gilės, lapai, šakos – viskas naudojama, priderinant prie programoje numatytų temų: draugystės, pagarbos, meilės, poreikių ir panašiai.
„Kalbant apie lauką, tai gana netikėtu iššūkiu man tapo mokinių apranga. Kai jie eina į fizinio pamoką, yra įpratę, kad ten reikia apsirengti sportui tinkama apranga. O į etikos pamoką ateidavo visaip – ir su plikais pilvais, pasipuošę. Dažnai juos tėvai atveža į mokyklą, po tos – pasiima, tad lauke jie net nebūna. O per etiką kartais išbūti maždaug pusvalandį su per plonais rūbais sudėtinga – šalta. Juolab kad miško praktikos dažniausiai nėra judrios, nesušilsi“, – apie netikėtą iššūkį, su kuriuo susidūrė pirmaisiais mokslo metais, papasakojo pedagogė.
Kuo ypatinga Miško klasė?
Baigiantis pirmiesiems mokslo metams, Ieva sako pajutusi, jog tai, ką daro, jau duoda vaisių. Todėl nusprendė žengti dar vieną žingsnį – pasiūlė įkurti Miško klasę. Ja tapo viena iš naujai sukomplektuotų penktų klasių.
„Turiu svajonę, kad visose Lietuvos mokyklose būtų miško terapijos pamoka. Ji gali vadintis ne taip, tačiau esmė turėtų būti – pamoka, skirta vaiko dėmesingumui lavinti, pasitelkiant gamtą, gamtoterapinė pamoka. Manau, kad ji labai reikalinga kaip priedas prie ugdymo. Jei taip įvyktų, jausčiau, kad galiu eiti į pensiją“, – juokėsi su šia intencija bandomąją Miško klasę įkurti pasiūliusi Ieva.
Šioje klasėje ji išbandys savo sukurtą programą, kurioje daug dėmesio skiriama mokinių emocinei sveikatai.
„Mokymosi programą susiejau su 4 metų laikais, sezonais. Tai susieta ir su etika. Rudenį per pamokas daug dėmesio skirsime aplinkos pažinimui ir santykiui su ja. Žiemą – savęs pažinimui, įsižeminimui, tylai. Pavasarį – kūrybiškumui (dažnai per miško terapiją išlaisvėja žmogaus kūrybiniai impulsai): kursime gamtos meną. O kelios vasaros pamokos bus skirtos refleksijai, kas irgi yra svarbi miško terapijos dalis: svarbu mokytis tiksliai pasakyti, ką nori, atrinkti savo įžvalgas“, – pasakojo Ieva.
Daugiau apie Miško klasę, miško terapijos įtraukimą į tradicinį ugdymo procesą pedagogė papasakos spalio pradžioje KTU Vaižganto progimnazijoje vyksiančioje konferencijoje „Kai miškas ateina į klasę“. Dalis jos temų siesis ir su kompozitoriumi bei dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, kurio jubiliejus šiais metais minimas visoje Lietuvoje.
„Čiurlionis neatsiejamas nuo gamtos ir pojūčių. Kaip tik rugsėjį su vaikais kalbame apie „sinesteziją“ – tai pojūčių perkeitimas. Kai dirginamas vienas pojūtis (rega), kartu sujautrinant kitus pojūčius (klausą arba uoslę). Čiurlionio kūryboje sinestezija labai ryški – piešinius jis girdėjo kaip muziką, o pastarąją matė kaip piešinius. Juos yra pavadinęs muzikiniais terminais: simfonija ir panašiai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, nors konferencija labiausiai skirta švietimo bendruomenei, joje laukiami ir tėvai, globėjai arba tiesiog miško terapija ugdyme besidomintys žmonės.
„Tikslas kalbėti iš skirtingų kampų, todėl pranešimai ir pranešėjai labai skirtingi. Pvz.: LSMU gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė, antropologė Dalia Blažulionytė, psichologė-psichoterapeutė Asta Keruckė, botanikas dr. Mindaugas Lapelė, dr. Vesta Vančiugovienė ir kiti. Dalyvaus ir mokytojai bei mokiniai, kurie galės pasidalinti savo patirtimi – tai leis pamatyti, kiek miško terapijos jau integruojama į mokyklų programas. Dalyviai galės išbandyti ir miško maudynes, taip pat patyriminę, nuotykių terapiją (angl. „Adventure theraphy“) – jas vesiu aš ir mano kolega Gytis Valatka“, – trumpai konferencijos „Kai miškas ateina į klasę“ programą pristatė Ieva.
Konferencija vyks spalio 1 d. 9-17 val. KTU Vaižganto progimnazijoje, Skuodo g. 27, Kaune. Daugiau informacijos – progimnazijos interneto puslapyje bei socialiniame tinkle „Facebook“.
